Sprogus jos padėtai bombai žuvo visi 115 orlaivyje buvę žmonės, rašo CNN. Šį teroro aktą moteris, kaip pati sako, sukėlė vykdydama tiesioginį Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) – tuometinio šalies lyderio Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) sūnaus – nurodymą.
„Misijos tikslas buvo sukliudyti įvykti artėjančioms 1988 metų Seulo olimpinėms žaidynėms“, – sako 55-erių metų moteris.
1990 metais, po įvykusio teismo, Pietų Korėjos prezidentas katastrofos kaltininkei dovanojo bausmę, primena CNN.
Dramatiška moters istorija rodo, kaip toli Pchenjanas buvo pasiryžęs eiti, siekdamas sužlugdyti 1988 metų vasaros olimpines žaidynes, į kurias buvo žvelgiama kaip į tikrą Pietų Korėjos pažangos demonstraciją.
Orlaivis „Boeing 707“ buvo susprogdintas 1987 m. lapkričio 29 d. Tragedija įvyko virš Andamanų jūros, prie Mianmaro krantų.
Praėjus trims dešimtmečiams Šiaurės ir Pietų Korėjos rengiasi po viena vėliava dalyvauti kitą mėnesį Pietų Korėjos Pjongčango mieste startuosiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Šalių sportininkai žais vienoje ledo ritulio komandoje.
Klostantis tokiai situacijai, Kim Hyon Hui perspėjo, kad nuo tada, kai pati dirbo kaip režimui paklūstanti šnipė, Šiaurės Korėja nė kiek nepasikeitė, be to, Pchenjanas ne tik neatsiprašė už įvykdytą išpuolį, bet ir neprisiėmė už jį atsakomybės.
„Pietų Korėja naudojamasi kaip priemone savoms problemoms įveikti. Tikslai įgyvendinami naudojantis gimtosios šalies piliečiais, jų broliais, seserimis, šeimomis. Jokiu būdu negalima apsigauti, nes Šiaurės Korėja nė kiek nepasikeitė“, – įsitikinusi moteris.
Su Kim Hyon Hui CNN žurnalistai susitiko niekuo neišsiskiriančio Pietų Korėjos viešbučio numeryje. Su ja buvo penki asmens sargybiniai.
Vietos, kurioje ji apsistojusi, atskleisti negalima, nes Pietų Korėja baiminasi, kad Šiaurės Korėjos samdomi agentai ir dabar gali pamėginti priversti moterį nutilti.
Priežastis daugiau nei pakankama: juk Kim Hyon Hui ne mažiau kaip septynerius metus teko mokytis slaptojo agento amato, todėl ji yra mažai kam žinomų Šiaurės Korėjos saugumo operacijų liudininkė.
Kim Hyon Hui buvo ypač gabi kalboms, todėl sulaukusi vos aštuoniolikos, iš universiteto buvo perkelta į kalnuose veikusią slaptą stovyklą, kurioje išklausė vienų metų trukmės žvalgybos kursą, be to, mokėsi kovos menų, šaudymo, komunikacijos radijo ryšiu pagrindų, taip pat išgyvenimo negyvenamose vietovėse strategijų.
Japonų kalbos Kim Hyon Hui išmoko iš Yaeko Taguchi – apgavyste iš gimtosios šalies išvežtos japonės, su kuria teko porą metų kartu gyventi. (Ji pažįsta ir pagrobtosios japonės brolį bei sūnų.)
Kiek vėliau moteris buvo išsiųsta į Kinijos Guangdžou miestą, kad perprastų mandarinų dialekto ypatumus.
1987 metų lapkritį Kim Hyon Hui buvo skubiai iškviesta į Pchenjaną, mat Šiaurės Korėjos žvalgybos agentūra nusprendė, kad ji jau pasirengusi įvykdyti žudikišką misiją – užduotį, kurią vidury nakties jai skyrė aukščiausio rango agentūros pareigūnas.
Kim Hyon Hui kartu su porininku Kim Seung Ilu, apsimetę japonų pora, nuvyko į Austrijos sostinę Vieną. Ten jiems buvo perduota bomba.
„Bomba atrodė kaip nedidelis „Panasonic“ radijo imtuvas, maitinamas galvaniniais elementais. Šiaurės Korėja pasirūpino, kad aparatas veiktų ir kaip sprogstamasis įtaisas, ir kaip įprastas radijas“, – pasakojo Kim Hyon Hui.
Bombą bendrininkai nugabeno į Bagdadą. Jiems lipant į Seulą pasiekti turėjusį „Korean Air Lines“ 858 reiso lėktuvą, apsaugininkai konfiskavo radijuje buvusius galvaninius elementus, be kurių bomba buvo bevertė.
„Pamenu, kaip tada susinervinau, – prisipažįsta Kim Hyon Hui. – Paėmiau elementus, vėl įdėjau juos į radiją ir reikšdama nepasitenkinimą pareigūnų elgesiu įjungiau radiją. Pasigirdo garsas, todėl ėmiau tikinti, kad jų būgštavimai neturi jokio pagrindo.“
Apsaugos darbuotojams neliko nieko kito, kaip leisti Kim Hyon Hui į lėktuvą įsinešti veikiantį radiją.
„Akimirką galvoje šmėstelėjo mintis, kad visi tie žmonės žus. Ji mane kiek nustebino, privertė galvoti apie apėmusį silpnumą: juk savo užduotį vykdžiau neva susivienijimo vardan“, – prisimena Kim Hyon Hui.
Padėjusi bombą ant viršuje įrengtos bagažui skirtos lentynos, moteris įsimetė į burną keletą tablečių, kad atsipalaiduotų. Lėktuvui trumpam nutūpus Abu Dabyje, ji kartu su bendrininku išlipo, o orlaivis su 115 žmonėmis ir Šiaurės Korėjos sukonstruota bomba pakilo, tik kelionės tikslo – Seulo – taip ir nepasiekė.
Korėjiečių agentų turėtas planas bėgti per Romą ir Vieną neišdegė, nes Bahreine abu buvo sulaikyti.
Šiaip ar taip, jie bet kada galėjo pasinaudoti atsargine išeitimi – cigarečių filtruose paslėptomis cianido tabletėmis.
„Buvome mokomi, kad agentas, kuris vykdydamas misiją įkliūva, turi nusižudyti. Taigi, mes turėjome nuryti tas tabletes, kad išsaugotume paslaptis. Labai gerai žinojome, kad kitaip nukentės Šiaurės Korėjoje likę artimieji, todėl, aišku, nusprendėme išgerti tabletes. Tada pagalvojau kad šitaip, sulaukus 25-erių, vadinasi, ir baigsis mano gyvenimas“, – pasakoja Kim Hyon Hui.
Kąsdama cianido tabletę moteris prarado sąmonę.
Laimei, vėliau atsigavo. Jos bendrininkas nuo nuodų mirė.
Grąžinta į Seulą, kuriame buvo surengta apklausa, Kim Hyon Hui prisipažįsta aštuonias dienas viską neigusi ir nieko neprisipažinusi, mat bijojo, kad už tiesą bausmės gali sulaukti jos artimieji. Vis dėlto ilgiau priešintis moteris nesugebėjo.
Ji buvo teisiama. Jai buvo paskelbtas mirties nuosprendis. Vis dėlto vėliau tuometinis Pietų Korėjos prezidentas Roh Tae Woo bausmę dovanojo.
Šitaip jis pasielgė nepaisydamas pagrindinės opozicinės partijos reiškiamos kritikos.
Roh Tae Woo laikėsi nuomonės, kad sučiupta agentė buvo lygiai tokia pat Šiaurės Korėjos režimo auka kaip ir susprogdintu orlaiviu skridę keleiviai.
„Išgirdusi, kad man atleista, užuot patyrusi džiaugsmą dėl galimybės ir toliau gyventi, susimąsčiau apie Šiaurės Korėjoje likusią motiną. Ji turėtų būti išties laiminga, nes jos dukrai pavyko išsisukti nuo mirties. Tačiau žinojau, kad esu baisi nusidėjėlė. Pelnytai turėjau mirti“, – kalbėjo moteris.
Po malonės suteikimo Kim Hyon Hui įsidarbino Pietų Korėjos nacionalinio saugumo tarnyboje. Kiek vėliau ištekėjo už vieno iš savo apsaugininkų.
Du vaikus auginanti moteris parašė memuarus, kuriuose atskleidė, ką pačiai teko patirti. Dalį už kūrinį gautų pajamų ji skyrė lėktuvo katastrofos aukų šeimoms.
Prisiminti viską, kas tuo metu vyko, kad ir praėjus 30 metų, Kim Hyon Hui nėra lengva. Kalbėdama ji keletą kartų nesugebėjo suvaldyti ašarų. Moteris tvirtina, kad gyva liko tam, kad primintų, kokiems žingsniams pasirengusi Šiaurės Korėja.
Jos žodžiai ypač didelę reikšmę įgauna todėl, kad per žiemos olimpines žaidynes dvi šalys ruošiasi suvienyti jėgas.
„Kadangi esu gyva Šiaurės Korėjos nurodymu įvykdyto teroro akto liudininkė, privalau pasakyti tiesą ir būti viena iš pirmųjų, kurie turi užtikrinti, kad panašių išpuolių nepasikartotų. Ideologijos ir įsitikinimų prasme Korėja tebėra susipriešinusi“, – įsitikinusi Kim Hyon Hui.