Antrajame prezidento rinkimų ture dabartinis prezidentas Andrzejus Duda, kurį palaiko valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), varžosi su Rafalu Trzaskowskiu iš liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO).
Apžvelgiame 48-erių politikų pagrindinius požiūrių skirtumus užsienio politikos, saugumo ir konstitucijos klausimais.
Užsienio politika
Per savo penkerių metų kadenciją A. Duda pirmenybę teikė santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, ypač su prezidentu Donaldu Trumpu, o ne ryšiams su Europos Sąjunga.
A. Duda yra sakęs, kad santykiai su Vašingtonu yra svarbiausi jo šaliai. ES, į kurią Lenkija įstojo 2004 metais, jis yra pavadinęs „įsivaizduojama bendrija, iš kurios turime mažai naudos“.
Likus vos keturioms dienoms iki Lenkijos prezidento rinkimų pirmojo rato, A. Duda apsilankė Vašingtone ir tapo pirmuoju užsienio lyderiu, pabuvojusiu Baltuosiuose rūmuose nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
D. Trumpas pagyrė Lenkijos lyderį, kad šis „puikiai dirba“.
Tuo tarpu R. Trzaskowskis yra žinomas kaip eurofilas, dirbęs Briuselyje ir ėjęs Europos reikalų ministro pareigas.
Dabartinis Varšuvos meras kritikuoja Lenkijos santykių su Briuseliu „sužlugdymą“ prezidentaujant A. Dudai ir žada „atkurti Lenkijos poziciją ES“.
Paklaustas, kurią užsienio valstybę aplankytų pirmiausia, jei būtų išrinktas prezidentu, jis sakė, kad pirmiausia pakviestų Prancūzijos ir Vokietijos vadovus į Lenkiją.
Saugumas
Per visą A. Dudos prezidentavimo laiką Lenkija teikia pirmenybę ginkluotės pirkimui iš JAV. Šalis įsigijo amerikietiškų naikintuvų „F-35“, raketų „Patriot“ ir sraigtasparnių „Black Hawk“.
Be to, Varšuva nutraukė sutartį dėl sraigtasparnių įsigijimo su „Airbus Helicopters“. Toks žingsnis pakenkė šalies santykiams su Prancūzija.
R. Trzaskowskis teigia, kad A. Dudai prezidentaujant Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimas buvo įšaldytas, ir kritikuoja, jo žodžiais tariant, valymus kariuomenėje.
Jis pažadėjo atlikti „nacionalinio saugumo auditą“.
Abu kandidatai yra už JAV ir NATO pajėgų buvimą Lenkijoje, laikomą svarbiu Rusijos atgrasymo veiksniu.
Abu žada iki 2030 metų padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiau nei NATO reikalaujamas minimalus 2 proc. BVP rodiklis.
Be to, abu tvirtai remia Europos sankcijas Rusijai, įvestas po 2014 metų Krymo aneksijos.
Konstitucija
Lenkijos teismų sistemos reformas, kurias palaiko A. Duda ir valdančioji partija, griežtai kritikuoja šalies opozicija ir ES, teigiančios, kad šios reformos prieštarauja ir konstitucijai, ir europietiškiems standartams.
Europos Komisijos viceprezidentė Vera Jourova šių metų pradžioje pavadino šias reformas „griovimu“.
Nuo 2017 metų Briuselis pradėjo kelias pažeidimų procedūras dėl reformų, kurios, pasak A. Dudos, yra gyvybiškai svarbios kovojant su korupcija ir buvusių komunistų pareigūnų įtaka Lenkijos teisingumo sistemai.
R. Trzaskowskis tvirtina, kad A. Dudai prezidentaujant „ardoma valstybė, griaunamos valstybinės institucijos ir paminama konstitucija“.
Jis pažadėjo vykdyti Europos Teisingumo Teismo sprendimus dėl šių reformų.
Prezidento rinkimų kampanijos metu A. Duda taip pat ėmėsi prieš gėjus nukreiptos retorikos ir vaizdavo save tradicinių katalikiškų šeimos vertybių gynėju. Prezidentas „LGBT ideologiją“ palygino su naujo pavidalo komunistiniu indoktrinavimu.
Jo varžovas Varšuvos meras savo ruožtu sako palaikąs gėjų teises ir teigia, kad pritartų tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei, nors, kaip ir A. Duda, nepritaria tam, kad homoseksualų poroms būtų leista įvaikinti.
Iki vidurdienio balsavo 24,73 proc. rinkėjų
Sekmadienį iki vidurdienio rinkėjų aktyvumas Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture siekė 24,73 proc., per spaudos konferenciją paskelbė Lenkijos valstybinė rinkimų komisija (PKW).
Balsavimo teisę rinkimuose turi 29 937 795 lenkai, įskaitant daugiau kaip 519 tūkst. lenkų užsienyje. Iš 29 mln. rinkėjų iki vidurdienio balsavo 7,2 mln. arba 24,73 proc.
Pirmajame prezidento rinkimų ture rinkėjų aktyvumas iki vidurdienio buvo panašus – 24,08 proc., o bendras galutinis rinkėjų aktyvumas birželio 28 d. vykusiame pirmajame rinkimų ture buvo 64,5 proc. – didžiausias per 25 metus.
Itin didelis rinkėjų aktyvumas rodo, kad koronaviruso pandemija nesulaikys Lenkijos rinkėjų nuo atėjimo į balsavimo punktus. Laikantis griežtų saugumo priemonių, prie balsavimo punktų šalyje nusidriekė ilgos eilės. Balsavimo punktuose ribojamas žmonių skaičius, prašoma laikytis dviejų metrų atstumo vienas nuo kito, dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas ir net atsinešti savo rašiklius.
Remiantis taisyklėmis, antrajame rinkimų ture neįgalūs žmonės, nėščios moterys, suaugusieji su jaunesniais kaip trejų metų vaikais ir vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys turi pirmenybę atiduoti savo balsus balsavimo punktuose.
Lenkijoje nuo pandemijos pradžios patvirtintas jau 37 891 koronaviruso infekcijos atvejis, 1 571 pacientas mirė.
Pirmajame prezidento rinkimų ture dalyvavo 11 kandidatų. Prezidentas A. Duda laimėjo rinkimus, pelnęs 43,5 proc. balsų. Varšuvos meras R. Trzaskowskis liko antras su 30,4 proc. balsų, tačiau politikas tikisi, kad antrajame ture už jį balsuos rinkėjai, kurie pirmajame ture atidavė savo balsus kitiems kandidatams. Viešosios nuomonės apklausose abiem kandidatams prognozuojami apylygiai rezultatai.
Lenkijoje prezidentas renkamas penkeriems metams.
Šiuose rinkimuose lenkai taip pat gali rinktis, ar balsuoti paštu, ar balsavimo punktuose.