„Pradedamas statyti kanalas, sujungsiantis Baltijos jūrą ir Aismares. Per pirmąjį darbų etapą kertami medžiai. Projekto investuotoja – Gdynės jūrų laivybos administracija, gavusi Pamario vaivadijos leidimą jį įgyvendinti“, – teigiama pranešime.
Maždaug vieno kilometro ilgio kanalas vienoje siauriausių Aismarių nerijos vietoje bus 5 metrų gylio. Juo iki 100 metrų ilgio, 20 metrų pločio, 4 metrų grimzlės laivai galės patekti į Elblago uostą.
Kasant kanalą Lenkijos teritoriniuose vandenyse ketinama supilti maždaug 181 hektaro ploto dirbtinę salą.
Tikimasi, kad apytikriai 880 mln. zlotų (205 mln. eurų) kainuosiantis kanalas pradės veikti 2022 metais.
Lenkijos vyriausybė, šį projektą laikanti strategiškai svarbiu, tvirtina, jog kanalas sudarys sąlygas suintensyvinti su Europos Sąjungos šalių vėliavomis plaukiojančių laivų judėjimą Aistmarėse, aplenkiant Rusijos teritorinius vandenis. Lenkijos netenkina dabartinė padėtis, kai Aistmarės praktiškai yra atviros tik su Lenkijos vėliava plaukiojantiems laivams.
Dabar laivai į Aistmares gali įplaukti tik pro Rusijos uostą Piliavą (Baltijską), kur įsikūrusi pagrindinė Rusijos karinio jūrų laivyno Baltijos laivyno bazė, todėl kyla daug problemų dėl sudėtingų ir ilgų procedūrų.
Europos Sąjungoje buvo reiškiami nuogąstavimai, kad kanalas neigiamai paveiks ekologinę padėtį regione.
Rusijos gamtinių išteklių ir ekologijos ministerija 2017 metų rudenį išreiškė oficialų susirūpinimą Lenkijos planais kasti kanalą Rusijos Kaliningrado srities pašonėje, pabrėždama, kad Aistmarių nerijos gamta yra itin pažeidžiama bet kokios žmogaus veiklos.