Žiniasklaidos įstatymo pataisos, kurios buvo pateiktos konservatorių dominuojamam parlamentui tik pirmadienio vakarą, buvo lengvai priimtos 232 balsais prieš 152, dar 34 deputatams susilaikius.
Pagal naują įstatymą visuomeninio radijo ir televizijos vadovus skirs ir atleis iždo ministras. Iki šiol toms pareigoms užimti būdavo skelbiamas Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos (KRRiT) konkursas.
Pagal naująjį įstatymą dabartiniai Lenkijos visuomeninių transliuotojų vadovai ir priežiūros valdybų nariai bus automatiškai atleisti iš pareigų.
Šios pataisos yra naujausias kontroversiškas įstatymas, priimtas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamos euroskeptiko Jaroslawo Kaczynskio, kuri laimėjo rinkimus spalį.
Pirmadienį PiS palaikomas prezidentas Andrzejus Duda pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo reformą, nors prieš ją buvo protestuojama masinėse demonstracijoje, o opozicija tvirtino, kad tie pakeitimai kelia grėsmę teismų nepriklausomybei.
Seimas priėmė šį sprendimą, nors Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas anksčiau trečiadienį pasiuntė laišką Lenkijos užsienio reikalų ir teisingumo ministrams, prašydamas paaiškinti, kaip naujasis įstatymas atitinka Bendrijos žodžio laisvės standartus pagal ES sutarties 2-ąjį straipsnį, ES Pagrindinių teisių chartijos 11-ąjį straipsnį ir 2010 metų ES direktyvą dėl audiovizualinių paslaugų.
„Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra esminiai dalykai pliuralistinėje visuomenėje šalyje narėje, gerbiančioje bendras vertybes, kuriomis yra pagrįsta ši sąjunga“, – pabrėžė jis.
„Juoda diena Lenkijos žiniasklaidos istorijoje“
Panašų susirūpinimą išreiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Europos žurnalistų asociacijos ir tarptautinės žiniasklaidos teisių organizacijos.
ESBO žiniasklaidos laisvės vadovė Dunja Mijatovič sakė: „Bijau, kad paskubomis priimti pokyčiai sukels pavojų visuomeninių transliuotojų esminėms sąlygoms – nepriklausomybei, objektyvumui ir nešališkumui. ... Raginu Lenkijos vyriausybę atšaukti tą pasiūlymą.“
Penkios didžiausios Europos žurnalistų organizacijos antradienį pareiškė: „Jeigu Lenkijos parlamentas priims šias priemones ... Lenkija sukurs regresinį režimą, neturintį precedento jokioje kitoje ES šalyje.“
Savo bendrame pranešime jos pareiškė esančios „pasipiktinusios siūlomu įstatymu, kuris buvo paskubomis pateiktas daugumos partijos Lenkijoje“.
Tą laišką pasirašė Europos žurnalistų federacija, Europos transliuotojų sąjunga, Europos žurnalistų asociacija, „Žurnalistai be sienų“ (Raporters Sans Frontieres) ir Žurnalistų apsaugos komitetas.
Europos žurnalistų asociacija savo laiške Lenkijos pareigūnams irgi išreiškė „rimtą susirūpinimą“.
Pasak jos, naujasis įstatymas „faktiškai lems tiesioginę vyriausybės kontrolę visuomeninėje televizijoje ir radijuje, gerbiamų žurnalistų atleidimus dėl politinių priežasčių ir ves prie sistemingo transliuotojų redakcijų šališkumo ... dabartinės vyriausybės naudai“.
KRRiT vadovas Krzysztofas Lufta po trečiadienį įvykusio balsavimo pareiškė, kad tai yra „juoda diena Lenkijos žiniasklaidos istorijoje“.
„Daro per didelę įtaką visuomenės gyvenimui“
Vis dėlto PiS lyderiai atmetė bet kokią kritiką ir gynė šį įstatymą, sakydami, kad tokiu būdu siekiama sumažinti išlaidas ir padidinti „profesionalumo standartus ir etiką“.
„Pirmiausiai mes pakeisime visuomeninės televizijos (TVP) ir Lenkijos radijo (PR) pareigūnų rinkimų tvarką“, – sakė kultūros ministro pavaduotojas Krzysztofas Czabanskis, atsakingas už Lenkijos žiniasklaidos sektoriaus reformą.
„Kitame etape priimsime nacionalinės žiniasklaidos įstatymą, kuris pakeis visuomeninės žiniasklaidos funkcionavimą ir jos finansavimo taisykles“, – pridūrė jis.
PiS nori transformuoti visuomeninį radiją, televiziją ir naujienų agentūrą PAP, kad jos taptų kultūros institucijomis, prižiūrimomis nacionalinės žiniasklaidos tarybos, kurią ketina įsteigti naujoji vyriausybė.
Iki šiol šios trys institucijos buvo valstybinės komercinės įmonės.
Užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis trečiadienio vakarą kalbėdamas apie F.Timmermanso kreipimąsi tikino, kad „toks laiškas mano biuro nepasiekė“.
ES reikalų ministras Konradas Szymanskis sakė: „Lenkija vykdo ir vykdys atsakingą bei konstruktyvią politiką Sąjungoje. Ši arba kitokios nuomonės apie pokyčius Lenkijos vidaus politikoje neužkirs tam kelio.“
Savo ruožtu J.Kaczynskis pažymėjo, kad dabartiniai įvykiai Lenkijoje ir už jos ribų dažniausiai pateikiami neigiamoje šviesoje, nes „didžioji dalis mūsų žiniasklaidos yra savininkų vokiečių rankose“ ir „gina privilegijuotųjų sistemą, kurioje žiniasklaida ... daro per didelę įtaką visuomenės gyvenimui“.
Duodamas interviu su dešiniuoju katalikišku judėjimu susijusiam transliuotojui „Radio Maryja“, J.Kaczynskis taip pat užsipuolė Lenkijos Konstitucinio Tribunolo vadovą Andrzejų Rzeplinskį (Andžejų Žeplinskį).
A.Rzeplinskis trečiadienį sakė, kad konstitucinis teismas sausio 12 dieną pateiks išvadą dėl reformų teisėtumo. Pasak jo, šis sprendimas bus priimtas laikantis iki reformų galiojusios teisėjų kvorumo taisyklės, dalyvaujant iki reformų paskirtiems teisėjams.
J.Kaczynskis pareiškė: „Mano asmenine nuomone, laikysiu tai jo (Rzeplinskio) atsistatydinimu iš ... tribunolo.“
Sulaukė JAV kritikos
Ginčas dėl pokyčių konstituciniame teisme trečiadienį taip pat sulaukė JAV kritikos.
Valstybės departamento atstovas Markas Toneris sakė, kad pareiškimai, jog Jungtinės Valstijos perkels kitur NATO viršūnių susitikimą, kuris liepą turėtų vykti Lenkijoje, arba kad prezidentas Barackas Obama atidės susitikimą su A.Duda.
Tačiau jis pridūrė: „Esame susirūpinę – mums labai rūpi Lenkijos demokratijos pobūdis (ir) kokybė. Ir tai yra pokalbis, kuris, kaip mums atrodo, galėtų vykti su Lenkijos vyriausybe.“
Du buvę Lenkijos diplomatijos vadovai – opozicinės liberalios Pilietinė platformos (PO) narys Grzegorzas Schetyna ir kairiojo sparno politikas Adamas Rotfeldas – tvirtino, kad PiS veiksmai gali pakenkti šalies tarptautiniam įvaizdžiui.
„Lenkijos padėtis, Lenkijos prekinis ženklas, Lenkijos sėkmė – pastaraisiais metais įvykusių didelių pasiekimų simboliai – netikėtai baigiasi, o nuomonė apie Lenkiją Europoje labai konkrečiai keičiasi“, – G.Schetyna trečiadienį sakė parlamente.
Tuo tarpu A.Rotfeldas sakė žurnalistams: „Jeigu įvyks atotrūkis tarp Lenkijos ir ES, tai lems vidinės (Lenkijos) priežastys.“
Jis lygino padėtį PiS vadovaujamoje Lenkijoje su ta, kuri buvo susiklosčiusi Austrijoje į valdžią atėjus ultradešiniajai Jorgo Haiderio vyriausybei, kurios santykiai su Europos Komisija buvo įtempti.
„Vertybės atlieka labai svarbų vaidmenį ES – demokratija ir įstatymų viršenybė yra kertiniai dalykai“, – pridūrė jis.
Kad naujosios pataisos įsigaliotų, jį dar turi priimti PiS kontroliuojamas Senatas ir pasirašytų prezidentas A.Duda.