Lenkijoje jau puolamas „Solidarumo“ palikimas, Walesa išvadintas išdaviku ir informatoriumi

Kaip paprastai dauguma iškilmių, šis paminėjimas Gdanske buvo įspūdingas. Miestas, kuriame Lechas Walesa išgarsėjo kaip komunistinio režimo priešininkas, minėjo Lenkijos taikaus perėjimo prie demokratijos trisdešimtąsias metines.

Tačiau Lenkijoje šiais laikais bet koks praeities įvykių minėjimas neapsieina be trinties.

L. Walesą, Nobelio taikos premijos laureatą, minėjimo proga pasveikino minios žmonių, o Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo gimtajame mieste sutiktas kaip didvyris. Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis turėjo kitų reikalų. Užtat jis pagerbė Popiežiaus Jono Pauliaus II 1979 m. vizito Lenkijoje metines, paliejo kritikos 1989 m. rinkimams, apsiribodamas keliais vangiais pagyrimais, tada susitelkė ties savo kabineto pertvarkymu.

Istorinio perteikimo reguliavimas yra galingas Lenkijos nacionalistinės vadovybės politinis įrankis, nors pastangos ginti „Solidarumo“ judėjimą Gdanske jau tapo įprasta praktika. Opozicijos bėda yra ta, kad Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS) mechanizmą, regis, vis sunkiau sustabdyti.

Nors Gdansko atmosferoje vyravo prieštaravimo dvasia, privačioje aplinkoje opozicijos grandai svarstė, ko būtų galima griebtis norint prigesinti politines audras ir ar jie turi tam tinkamą lyderį. Užkulisiuose nerimauta, kad vėliau šiais metais numatyti rinkimai, kurie diktuos Lenkijos politikos kursą ir kurie gali turėti padarinių visai Europai, jau dabar kvepia pralaimėjimu.

Gali būti, kad populistinės partijos visos Europos mastu per gegužę vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus nepateisino lūkesčių. Vis dėlto „Teisės ir teisingumo“ partija užsitikrino triuškinamą pergalę surinkusi 45 proc. balsų. Iš tiesų Gdanskas savo parama opozicinei koalicijai (60 proc.) išsiskyrė iš kitų didžiųjų miestų, kurie nepalaiko PiS.

„Turite būti narsūs, ryžtingi, bet kartu privalote turite gerų idėjų, – kalbėjo D. Tuskas tūkstantinei žmonių miniai, susirinkusiai istoriniame miesto centre. – Nepasiduokite, net jeigu prakišite pirmąjį mačą“. Minia atsakė skanduodama: „Mes laimėsime. Mes laimėsime.“

Tokios optimizmu trykštančios kalbos maskuoja užduoties mastą. Nuo 2015 m. atėjimo į valdžią, Lenkijos nacionalinė vadovybė pavertė šalį viena iš didžiausių Europos Sąjungos atskilėlių, konfliktuojančia su Briuseliu dėl teismų nepriklausomybės ir viešosios žiniasklaidos kontrolės.

„Teisės ir teisingumo“ partijos vadovas Jaroslavas Kaczynksis, kitados vienas iš smulkesnių antikomunistinio judėjimo dalyvių kartu su savo velioniu broliu Lechu, savo partiją vadina konservatyviųjų krikščioniškųjų vertybių gynėja Europoje, kurioje dominuoja liberaliosios imigraciją skatinančios jėgos. Tokį požiūrį gina lojalistai, tokie kaip M. Morawieckis.

Didžiausia opozicinė partija proeuropietiška „Pilietinė platforma“ (PO) ruošia kontrataką, susiformavus koalicijai iš proeuropietiškų grupių. Kampanijos žinutė per Europos rinkimus buvo ta, jog šalies vyriausybės antagonizmas, nukreiptas prieš Europos Sąjungą, kelia pavojų sunkiai išsikovotai narystei bloke ir prieigai prie milijardų eurų paramos. Ji laimėjo 38 proc. rinkėjų balsų, bet to nepakako.

„Daugelis opozicinių politikų pamiršo, kaip klausytis, – sakė Magdalena Filiks, vadovaujanti Demokratijos gynimo komitetui, grupei, įsteigtai 2015 metais po to, kai „Teisės ir teisingumo“ partija buvo išrinkta kontroliuoti įstatymo viršenybės principus. „Jie turi atverti savo gretas naujiems žmonėms, užuot baiminęsi konkurencijos. Viliuosi, jie jaučia spaudimą.“

Partijos šalininkai Gdanske kalbėjo apie būtinybę pakeisti lyderį Grzegorzą Schetyną. Tuo tarpu pagal oficialiąją liniją skelbiama, kad kampanija turi būti stipresnė, norint atremti bet kokią išstūmimo iš vyriausybės galimybę. D. Tuskas, 2007–2014 metais ėjęs Lenkijos premjero pareigas, buvo vienas iš „Piliečių platformos“ steigėjų ir yra žmogus, į kurį gręžiasi dauguma šalininkų, tačiau kartu jis laikomas figūra, kurstančia prieštaravimus.

Jeigu L. Walesą „Teisės ir teisingumo“ partija vaizdavo veikiau kaip išdaviką ir komunistų informatorių nei kaip laisvės kovotoją, D. Tuskas, anot jų, yra tautos priešas, Europos „elito“, prieš kurį piestu stoja partija, gynėjas.

Tarp ES pareigūnų Briuselyje tikimasi, kad D. Tuskas grįš į Lenkijos politiką, kai lapkričio 30 dieną baigsis jo, kaip Europos Vadovų tarybos pirmininko, kadencija, nors jis to niekada nėra patvirtinęs, net privačioje diplomatų aplinkoje, teigia pareigūnai.

Vienu metu pareigūnai spėliojo, jog D. Tuskas baigs savo kadenciją pirma laiko, tam, kad galėtų dalyvauti Lenkijos rinkimuose, numatytuose lapkričio viduryje. Tačiau jis ir toliau rūpinasi tokiais klausimais, kaip vingiuotas Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš ES, kuris dabar atidėtas iki spalio 31 dienos; be to, jam atiteks itin svarbus vaidmuo naujų ES pareigūnų paskirstymo procedūroje.

„D. Tuskas yra garsiausias dabartinis Lenkijos politikas. Bet jeigu paklaustumėte, ar jis turėtų būti naujasis politinis Lenkijos lyderis, atsakyčiau, kad šiame poste turėtų būti nauja figūra“, – kalbėjo Jacekas Tayloras, advokatas, dirbęs su opozicija devintajame dešimtmetyje ir dalyvavęs derybose prie apskritojo stalo su komunistinio režimo atstovais. – D. Tuskas turi svorio, kad būtų dvasinis autoritetas.“

Gdanske Europos Solidarumo centre, buvusioje, seniai bankrutavusioje laivų statykloje, proeuropietiški liberalai, įskaitant L. Walesą ir D. Tuską, ragino šalį gerbti žmonių teises ir įstatymo viršenybę. Buvęs Gdansko meras Pawelas Adamowiczius, nužudytas šių metų sausį, buvo vienas iš iniciatorių, kad Gdanske atsirastų Europos Solidarumo centras. Mirtinas išpuolis per labdaros renginį prieš buvusį merą šokiravo Lenkijos visuomenę. Pernai kultūros ministerija sumažino centro finansavimą.

„Gdanskas siekia tapti tokiu pat svarbiu, koks jis buvo devintajame dešimtmetyje, skleidžiantis „Solidarumo“ dvasią, – kalbėjo pasipriešinimo judėjimo herojus Henrykas Wujecas. – Lecho Walesa‘os ir „Solidarumo“ palikimui iškilo ritmas pavojus. Ir štai jums tikrų tikriausias pavyzdys: mes čia švenčiame laisvę, o M. Morawieckis tokį renginį tiesiog ignoruoja.“

Tuo metu, kai jis kalbėjo, ministras pirmininkas buvo mažesniame pastate, kuris anksčiau priklausė laivų statyklai, o dabar čia karaliauja „Solidarumo“ profesinė sąjunga. Ten profsąjungos lyderiai ir pareigūnai susirinko pompastiškai paminėti Jono Pauliaus II vizito. Tas faktas, jog popiežius per savo kelionę prieš 40 metų neaplankė Gdansko, nebuvo svarbus.

„Mes nebijome eiti prieš srovę, žiniasklaidos daugumą, prieš užsienio valstybes, prieš Lenkijos jėgas, prieš šio pasaulio įtakinguosius, – nes žinome, kad mes einame jūsų keliu“, – kalbėjo M. Morawieckis, šlovindamas pontifiką.

D. Tuskas pareiškė, kad siekiant išvengti dar vienos „Teisės ir teisingumo“ partijos pergalės, daugiau proeuropietiškų grupių turėtų prisijungti prie opozicinių partijų koalicijos.

Anot Gdansko merės Aleksandros Dulkiewicz, laikas senka, norint sustabdyti valdančiosios partijos žygį.

„Jeigu „Teisės ir teisingumo“ partija nugalės kituose rinkimuose, mes galėsime pradėti pakuotis savo žaisliukus, – pirmadienį perspėjo ji. – Kitu atveju, jiems teks rankioti žaislus ir užleisti vietą mums.“