Apie tai pranešta tuo metu, kai vyriausybė rengia siūlymą, skirtą užtikrinti, kad A. Glapinskis stotų prieš Valstybinį Tribunolą – teismą, kuriame teisiami aukšti pareigūnai. Praėjusią savaitę D. Tuskas nurodė, kad siūlymas yra parengtas ir antradienį bus pateiktas teismui.
Vyriausybė yra apkaltinusi A. Glapinskį, kad jis ankstesnės „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės valdymo metais politinę ištikimybę iškėlė aukščiau už Lenkijos ekonomikos interesus. Vyriausybė yra pareiškusi, kad A. Glapinskis prieš praėjusių metų spalio mėnesį vykusius visuotinius rinkimus sumažino palūkanų normas, jog sustiprintų PiS poziciją apklausose, nors infliacija vis dar buvo aukšta.
A. Glapinskis pirmadienį laikraščiui „Financial Times“ (FT) sakė, kad jei jis turėtų stoti prieš Valstybinį Tribunolą, tai būtų „labai blogai Lenkijai“, ir pridūrė, jog jis „nėra pasirengęs“ atsistatydinti, nes toks žingsnis gali būti įvertintas kaip kaltės pripažinimas.
„Nusiųsiu ponui Tuskui laišką, kad galėčiau pasakyti, jog yra tiek daug nesusipratimų ir tiek daug blogų žodžių, kuriuos išsakė abi pusės, kad manau, jog atėjo metas susitikti ir pasikalbėti“, – laikraščiui teigė jis.
Tačiau A. Glapinskis pridūrė „neturįs ko slėpti“ ir, „žinoma“, yra pasirengęs ginti savo veiksmus teisme, jei D. Tuskas atmes jo „pasiūlymą“.
Siūlymo, skirto užtikrinti, kad Lenkijos centrinio banko vadovas stotų prieš Valstybinį Tribunolą, pateikimas buvo „pirmųjų 100 valdymo dienų“ programos, kurią prieš 2023 metų spalio 15 dieną vykusius rinkimus pristatė dabartinės vyriausybės pagrindinė partija „Pilietinė koalicija“ (KO), dalis.
Tačiau, pasak centrinio banko palūkanų normas nustatančio organo Pinigų politikos tarybos (MPC), A. Glapinskio stojimas prieš Valstybinį Tribunolą ir jo nušalinimas nuo einamų pareigų pažeistų centrinio banko nepriklausomumą ir paveiktų pasitikėjimą šalies finansų sistemos stabilumu.
MPC kovo pradžioje taip pat nurodė, kad toks žingsnis pakenktų lenkams ir Lenkijos ekonomikai.