Lenkijos pareigūnai sulaikė devynis asmenis
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį privačiam transliuotojui TVN24 patvirtino, kad kai kurie pastarojo meto incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo sabotažo aktai, vykdomi Rusijos užsakymu. Tarp jų – pasikėsinimas padegti Vroclavo dažų gamyklą Vakarų Lenkijoje ir „Ikea“ sandėlio padegimas Lietuvoje.
D. Tuskas taip pat pranešė, kad Lenkijos pareigūnai sulaikė ir suėmė devynis asmenis, įtariamus tiesioginiu dalyvavimu sabotažo aktuose Rusijos naudai.
„Šiuo metu turime devynis įtariamuosius, suimtus ir kaltinamus tiesioginiu dalyvavimu sabotažo aktuose Lenkijoje Rusijos tarnybų užsakymu“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie sabotažą Lenkijoje, D. Tuskas pabrėžė, kad reikalas „labai rimtas“.
Jis pažymėjo, kad tai susiję su keliomis Europos šalimis – pačia Lenkija, taip pat su Lietuva ir Latvija. Be to, pridūrė premjeras, panašių signalų gaunama iš Švedijos.
D. Tuskas patikslino, kad suimtieji kaltinami „sumušimais, padegimais ir mėginimais padegti“.
Lenkijos premjeras pabrėžė, kad valstybė šiuo klausimu dirba, konsultuodamasi su kaimynais ir sąjungininkais.
„Esu tikrai patenkintas mūsų tarnybų efektyvumu“, – konstatavo D. Tuskas.
Anksčiau Lenkijoje buvo pranešta apie prorusiškų agentų ir šnipų suaktyvėjimą šalyje.
Gegužės pradžioje D. Tuskas pasiūlė atnaujinti Lenkijos komisijos Rusijos įtakai tirti darbą.
ELTA primena, kad pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas praėjusį penktadienį įspėjo, jog Lietuvoje tokių provokacijų pavojaus lygis yra gana aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastarąsias savaites aukštesnio budrumo lygiu veikia ir šalies teisėsaugos tarnybos. NKVC vadovas pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis visuomenė bei verslai raginami imtis prevencinių veiksmų dėl saugumo.
„Padegimų grėsmė, ką matome iš kaimyninių valstybių, egzistuoja ir Lietuvoje. Todėl raginame įmones ir saugos tarnybas būti labai budrias, stebėti situaciją, fiksuoti galimus įtartinus incidentus“, – pabrėžė V. Vitkauskas.
Jo teigimu, panašaus braižo incidentas įvyko ir prieš porą savaičių prekybos centre „Ikea“ – pastate kilo gaisras. Įtariama, jog tai tyčinis padegimas.
Nausėda apie Lenkijoje sulaikytus asmenis, įtariamus sabotažu: tokios diversijos gali kartotis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas žinią apie Lenkijoje sulaikytus asmenis, įtariamus sabotažu, ir galimai susijusius su parduotuvės „Ikea“ padegimu Vilniuje, pažymėjo, kad tokios diversijos gali kartotis.
„Tokie dalykai yra planuojami ir, be jokios abejonės, tie, kas juos planuoja, nori, kad šitos diversijos pasisektų, kad jos būtų sėkmingos ir, pagal galimybes, kad kaltieji nebūtų sulaikyti“, – antradienį LRT radijui sakė G. Nausėda, pridurdamas, jog naujųjų technologijų pagalba dažnai siekiama ištrinti galimai nusikalstamų aktų pėdsakus.
„Deja, turime informacijos, kur byloje, kad šitokio pobūdžio diversijos arba sabotažo aktai gali kartotis. Be abejo, mūsų institucijos yra budrios, yra informuotos apie galimas grėsmes ir jos tikrai padarys viską, kad šitokio pobūdžio aktai būtų užkardyti ir kaltieji būtų sulaikyti“, – pridūrė šalies vadovas.
Landsbergis ragina politikus susilaikyti nuo komentarų apie Lenkijoje sulaikytus asmenis
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad politikai turėtų susilaikyti nuo komentarų apie Lenkijoje sulaikytus asmenis, įtariamus sabotažu, ir galimai susijusius su parduotuvės „Ikea“ padegimu Vilniuje. Prisimindamas rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimo situaciją, ministras akcentuoja, kad komentarai apie sulaikymą gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui.
„Ne visi Lietuvoje buvo nusprendę nekomentuoti to. Mano raginimas būtų komentuoti mažiau, nes pareigūnams tai nepadeda. Tai yra tęstinis ir ilgas procesas, kuris nesibaigia vienu ar kitu sulaikymu. Plačiai komentuojant sulaikymus, jų išvengę žmonės gauna informaciją iš viešųjų pareigūnų komentarų“, – antradienį žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
„Geriausia yra klausti ne politikų, o atsakingų institucijų. Politikai geriau pasirinkime mažiau kalbėti“, – pridūrė jis.
Ministras akcentavo, kad informacija apie galimus, Rusijos slaptųjų tarnybų kontroliuojamus išpuolius buvo žinoma jau anksčiau. Be to, anot jo, tokių veiksmų gali būti ir ateityje.
„Mūsų turima informacija leidžia teigti, kad rusų specialiųjų tarnybų veiksmai neapsiriboja vien tik kibernetiniais veiksmais, hibridiniais veiksmais, tarp jų yra ir kinetiniai veiksmai, fizinės veikimo formos regiono valstybėse. Apimtis yra plati, intencijos yra aiškios. Mūsų institucijos – tiek policija, tiek kriminalinė policija bei žvalgyba – daro puikų darbą ir yra keliais žingsniais priekyje“, – sakė G. Landsbergis.
Visgi, politikas pabrėžia, kad tokios situacijos atskleidžia Rusijos siekį plėsti konfliktą už Ukrainos ribų, todėl itin svarbu nepasiduoti eskalacijoms ir nuosekliai teikti paramą Ukrainai.
„Tai rodo Rusijos norą plėsti ir eskaluoti konfliktą už Ukrainos ribų, tai persikelia į NATO teritoriją. Mano pagrindinis argumentas atsakant tiems, kurie tikisi, kad limituodami pagalbą Ukrainai mes valdysime Rusijos eskalaciją – mes jos nevaldome. Rusija pati yra pasirinkusi, ką eskaluoti. Nereikia būti naiviems, reikia padėti Ukrainai ir tada mes visi būsime saugesni“, – akcentavo G. Landsbergis.
