Tokio sprendimo buvo plačiai tikimasi. Jis atveria kelią konkuruojančiam proeuropietiškam aljansui formuoti kitą administraciją.
Po balsavimo dėl nepasitikėjimo parlamento žemieji rūmai išrinks kitą kandidatą į ministrus pirmininkus, kuriuo greičiausiai taps aljanso lyderis, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
D. Tusko Pilietinei koalicijai bei „Trečiojo kelio“ ir kairiųjų partijoms parlamente priklauso 248 vietos iš 460.
PiS nacionalistai per rinkimus laimėjo 194 vietas, tačiau daugumos neužsitikrino.
Po to, kai bus nominuotas, D. Tuskas antradienį turėtų pristatyti savo programą parlamentarams, kurie surengs balsavimą dėl pasitikėjimo.
D. Tusko kabinetas galėtų būti prisaikdintas trečiadienį, kad į ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą jis galėtų vykti jau būdamas naujuoju premjeru.
D. Tuskas žadėjo pasirūpinti, kad šaliai būtų sumokėtos milijardinės ES paramos sumos, įšaldytos dėl ilgai trukusios įtampos santykiuose tarp Briuselio ir vyriausybės, kurios kadencija dabar baigsis.
Buvęs ministras pirmininkas taip pat pažadėjo atkurti Lenkijos patikimumą ES akyse ir suteikti jai daugiau balso kaimyninėje Ukrainoje vykstančio karo atžvilgiu.
Milžiniški lūkesčiai
Naujajai vyriausybei keliami dideli lūkesčiai, tačiau populistai įtakos nepraras, net jeigu į pagrindinius postus opozicija paskirs savo sąjungininkus.
Politikos analitikas Jaroslawas Kuiszas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „stebuklų nebus“, nes naujajai vyriausybei teks kasdieną kovoti su PiS, kuri „ginklų tikrai nesudės“.
„Bus tas pats, kaip kapanotis purve“ ir nereikėtų tikėtis, kad artimiausiu metu kas nors pasikeis, nes PiS po savęs paliks „teismo minų lauką“, kalbėjo jis.
Įtampos tarp PiS ir Briuselio epicentre buvo prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos, kurios, ES teigimu, pakenks demokratinėms vertybėms.
PiS vis dar turi, kas ją palaiko prezidentūroje, centriniame banke ir aukščiausiame teisme, taip pat kai kuriose svarbiose valstybės teismų ir finansų institucijose.
Be to, ją remia ir valstybinės žiniasklaidos organizacijos, jos valdymo metu tapusios vyriausybės ruporu.
Analitikai kalba apie „voratinklį“, kurį PiS numezgė, į įtakingas pareigas skirdama savo sąjungininkus, kurių įgaliojimai galios dar ilgai po to, kai prasidės naujosios vyriausybės kadencija.
A. Duda turėtų atsistatydinti iki 2025 m. vyksiančių prezidento rinkimų, tačiau iki tol jis gali naudotis savo teise blokuoti įvairių teisės aktų priėmimą.
Valstybės vadovas leido suprasti savo tikruosius ketinimus, vyriausybės vadovu paskirdamas Mateuszą Morawieckį, tokiu būdu suteikdamas PiS teisę šalį valdyti dar du mėnesius.
D. Tuskas penktadienį sakė, kad paskutines kelias savo valdymo savaites PiS „kėlė sumaištį ir naikino Lenkijos valstybę“.
Analitikas J. Kuiszas pasakė, kad partija išnaudojo tą laiką „sustiprinti savo institucinius ir finansinius pagrindus“.
PiS du buvusius ministrus paskyrė svarbių valstybės finansų institucijų vadovais ir prokurorais.
Prezidentas taip pat patvirtino 150 naujų teisėjų, kuriuos paskyrė Europos Sąjungos dėl PiS daromos didelės įtakos kritikuota organizacija.
A. Duda padėkojo premjerams M. Morawieckiui ir B. Szydło už bendradarbiavimą
Pirmadienį Lenkijos Seimui atmetus siūlomą M. Morawieckio vyriausybę, šalies prezidentas A. Duda padėkojo jam, buvusiai premjerei Beatai Szydło ir ministrams už aštuonerius bendradarbiavimo metus.
„Norėčiau padėkoti premjerui M. Morawieckiui ir premjerei B. Szydło bei ministrams už aštuonerius bendradarbiavimo metus. Nuo 2015 metų kartu tvarkėme Lenkijos reikalus. Buvo svarbių ir sunkių momentų, sėkmės ir problemų akimirkų. Labai daug pasiekėme, įgyvendindami tai, ką žadėjome lenkams. Ačiū!“ – socialiniame tinkle X parašė prezidentas A. Duda.
Kaip jau buvo pranešta, dabar iniciatyvą dėl ministro pirmininko ir vyriausybės skyrimo perėmė Seimas. Daugumos, kurią Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose turi Piliečių Koalicija, Trečiasis kelias ir Kairieji, kandidatas į premjero postą yra Donaldas Tuskas.