M. Morawieckis premjeru tapo praėjusį mėnesį, kai pakeitė savo partijos kolegę Beatą Szydlo.
Per ceremoniją, surengtą prezidentūroje Varšuvoje po vidurdienio vietos (13 val. Lietuvos) laiku, prisaikdintame naujajame ministrų kabinete pakeisti aštuoni ministrai, įskaitant Užsienio reikalų, Gynybos, Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijų vadovus.
Finansų ministro postą, anksčiau priklausiusį M. Morawieckiui, perėmė Teresa Czerwinska.
Gynybos ministrą Antonį Macierewiczių, kurio santykiai su prezidentu Andrzejumi Duda pastaruoju metu buvo įtempti, pakeitė Mariuszas Blaszczakas, iki šiol turėjęs vidaus reikalų ministro portfelį. Vadovauti Vidaus reikalų ministerijai paskirtas Joachimas Brudzinskis.
Naujuoju diplomatijos vadovu vietoje Witoldo Waszczykowskio tapo Jacekas Czaputowiczius. Prognozuojama, kad jis atliks svarbų vaidmenį sprendžiant ginčą tarp Varšuvos ir Europos Sąjungos, kaltinančios Lenkiją teisinės valstybės principų pažeidimais.
Sveikatos apsaugos ministerijai vietoje Konstanty Radziwillo vadovaus Lukaszas Szumowskis.
Dėl skandalingų kirtimų saugomoje Belovežo girioje pagarsėjusį aplinkos ministrą Janą Szysko keičia Henrykas Kowalczykas.
Andrzeju Adamczykas buvo paskirtas nauju infrastruktūros ministru.
Jerzy Kwiecinskis tapo investicijų ir plėtros ministru.
Naująja verslumo ir technologijų ministre tapo Jadwiga Emilewicz.
Vėliau Lenkijos premjeras ketina susitikti EK vadovu. Pastaruoju metu Varšuvos santykiai su Briuseliu įtempti – nesutariama dėl migracijos reikalų ir pokyčių vidaus politikoje. Lenkijos vykdoma teismų reforma ilgą laiką buvo kritikuojama Briuselio kaip pažeidžianti Europos Sąjungos ir teisės viršenybės principus.
Lenkijai nepaklusus Briuselio įspėjimams, šis nusprendė Varšuvai taikyti sankcijas. Tiesa, joms dar turi pritarti Bendrijos narės.
Bent jau iš vienos Europos Sąjungos valstybės palaikymą Lenkija tikrai turi. Vengrija taip pat nesutinka su Europos Sąjungos migracijos politika, kritikuoja migrantų kvotas. Neseniai susitikę Vengrijos ir Lenkijos premjerai paskelbė laimintys kovą su Europos Sąjunga dėl migracijos ir pažadėjo laikytis kartu, kai prasidės derybos dėl naujo Bendrijos biudžeto.
Varšuva ir Budapeštas atsisakė vykdyti bendrą visų valstybių narių sprendimą ir buvo paduotos į bendrijos teismą.
Vengrijos premjeras pareiškė, kad Europos Sąjungos migracijos politika patyrė fiasko, ir esą tik laiko klausimas, kai visa Europa ims pritarti jo pozicijai.
Skilimas tarp rytų ir vakarų gilėja, o Europos Sąjungos senbuvės grasina susieti būsimąjį septynerių metų biudžetą su bendrijos vertybių laikymusi. Bet didžiausia paramos gavėja Lenkija žada burti bendrą Vidurio Europos frontą derybose.
Lenkija – Europos Sąjungos narė nuo 2004-ųjų, Briuselio parama, pavyzdžiui, 2014–2020 metams siekia beveik 90 milijardų eurų.
Nepaisant to, Lenkija jau ne kartą konfliktavo su Briuseliu.
Europos Sąjunga grasina sankcijomis Varšuvai dėl neva ydingos teismų reformos, o dar vasarą Bendrija padavė Lenkiją į teismą dėl Belovežo girios kirtimo. Ši giria įtraukta i UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.