Europos Sąjunga tvirtina, kad šios reformos neatitinka įstatymo viršenybės principo.
Lenkijos žmogaus teisių komisaras ir opozicijos politikai netrukus sukritikavo šį prezidento sprendimą tvirtindami, kad jis kenkia teismų nepriklausomumui, ir pavadino tai pirmu žingsniu Lenkijos išstūmimo iš ES teisinės sistemos link.
A. Dudos atstovas Blazejus Spychalskis šalies naujienų agentūrai PAP sakė, kad šalies vadovas pasirašė minimą teisės aktą.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf jį yra pavadinusi „antsnukio įstatymu“.
Šis teisės aktas leidžia drausminti teisėjus, „kurių viešoji veikla nesuderinama su teismų ir teisėjų nepriklausomumo principais“.
Įstatymas draudžia teisėjams dalyvauti veikloje, kuri būtų vertinama kaip politiškai motyvuota. Jis taip pat apriboja teisėjų teisę kurti nepriklausomas institucijas, draudžia jiems kritikuoti paskyrimus teismų sistemoje.
Nuobaudos teisėjams svyruos nuo piniginės baudos iki atleidimo.
Valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) parengtas įstatymas praėjusį mėnesį buvo prastumtas parlamente, tačiau jį smarkiai kritikavo tiek Europos Komisija, tiek įtakingos Europos Sąjungos teisminės institucijos, tvirtindamos, kad teisės aktas kelia grėsmę teismų nepriklausomumui.
Teisėjai iš beveik visų ES valstybių sausį prisijungė prie šimtų savo lenkų kolegų Varšuvoje, protestavusių prieš nuobaudas teisėjams numatantį įstatymą.
Liberalų kandidatė į prezidentus Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidava-Blonska), pagrindinė A. Dudos varžovę gegužę vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, antradienį pareiškė, kad naujasis įstatymas „pašalina Lenkiją iš Europos teisinės sistemos“.
Jai antrino ir Lenkijos žmogaus teisių komisaras Adamas Bodnaras.
„Šiandien Lenkija žengė didžiulį žingsnį teisinio „Polexito“ link“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Bodnaras.
Jis pridūrė, kad tai yra „liūdna diena Lenkijai, ES, įstatymo viršenybei ir piliečių teisiniam saugumui“.
Šis teisės aktas tėra vienas iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų reformų, kurių ėmėsi 2015 metais į valdžią atėjusi PiS.
Vyriausybė tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų.
Tačiau kritikai, įskaitant įtakingas Europos teismines institucijas, tvirtina, kad šios reformos pažeidžia įstatymo viršenybės principą, todėl kelia grėsmę Lenkijos demokratijai.
2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.
A. Duda minimą teisės aktą pasirašė praėjus kelioms valandoms po to, kai Lenkijoje viešėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) perspėjo Varšuvą nekenkti europietiškoms vertybėms ir taisyklėms.