Dešiniosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kontroliuojamas Seimas taip pat pasiuntė signalą, kad yra linkęs padidinti suvaržymus abortų srityje, kurie jau dabar yra vieni griežčiausių Europoje.
Įstatymų leidėjai atmetė siūlytas pataisas, turėjusias liberalizuoti dabartinę tvarką, ir pasiuntė toliau svarstyti atskirą pasiūlymą, kad būtų uždrausta atlikti abortus vaisiaus apsigimimo atvejais. Pasak kritikų, šis siūlymas prilygsta visiškam abortų uždraudimui.
Dabartinis 1993 metais priimtas įstatymas draudžia abortus, išskyrus atvejus, kai moteris yra pastojusi po išžaginimo arba kraujomaišos, kai nėštumas kelia pavojų motinos sveikatai arba kai vaisius yra smarkiai apsigimęs.
38 mln. gyventojų turinčioje šalyje per metus atliekama apie tūkstantis teisėtų abortų. Vis dėlto moterų teisių grupės teigia, kad tikrasis skaičius yra 100–150 tūkst., nes daugeliu atvejų nėštumas nutraukiamas neteisėtai arba išvykus į užsienį.
Pasak Kajos Godek, vienos iš pataisos „Zatrzymaj aborcje“ (Sustabdyk abortus) iniciatorių, vaisiaus apsigimimas buvo 96 proc. Lenkijoje 2016 metais teisėtai įvykdytų abortų priežastis.
Prognozuojama, kad siūlymas uždrausti tokio pobūdžio procedūras turi didelių galimybių būti priimtas.
„Eugeniniai abortai“
Vykstant debatams daugiau kaip 100 protestuotojų, atstovaujančių abiem abortų klausimo stovykloms, buvo susirinkę prie parlamento.
„Labai rimtai galvoju emigruoti. Myliu savo šalį, bet politinė atmosfera taip smarkiai pasikeitė, kad nebeįsivaizduoju, kaip galėčiau čia gimdyti vaikus ir juos auginti“, – naujienų agentūrai AFP skundėsi 32 metų Kamila Radecka.
Už griežtesnius draudimus pasisakančiai stovyklai atstovavo apie 15 aktyvistų. Jie ant didelio ekrano rodė per abortus pašalintų kruvinų vaisių liekanas ir per garsiakalbius leido kūdikių verksmo įrašus.
„Abortai yra nekaltų vaikų žudymas“, – tvirtino aktyvistas Maciejus Wiewiorka.
Aktyvistai nori uždrausti „eugeninius abortus“ – tai yra, nėštumo nutraukimą, kai vaisius yra aiškiai apsigimęs. Pavyzdžiui, tokios procedūros gali būti atliekamos, kai tiriant nėščiąsias anksti nustatoma, jog kūdikiui vystysis Dauno sindromas.
K. Godek sakė AFP, kad jos grupės iniciatyvą per du mėnesius savo parašais parėmė 830 tūkst. žmonių.
Prezidentas Andrzejus Duda, palaikantis glaudžius ryšius su Lenkijoje didelę įtaką turinčia Katalikų Bažnyčia, lapkritį pažadėjo pasirašyti šias pataisas, jeigu jos bus priimtos, „kad būtų panaikinta teisė žudyti Dauno liga sergančius vaikus“.
Šis pasiūlymas numato mažesnius suvaržymus, palyginus su ankstesniu projektu, 2016 metais išprovokavusiu dešimčių tūkstančių moterų protestus visoje šalyje ir galiausiai atmestu.
Pagal tą iniciatyvą, pateiktą ultrakonservatyvios asociacijos „Ordo Iuris“, buvo siūloma numatyti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmes neteisėtus abortus darantiems gydytojams ir kitiems susijusiems asmenims, įskaitant pačias nėštumą nutraukusias moteris. Vis dėlto projekte buvo numatyta išlyga, kad teisėjai gali nuspręsti įkalinimo bausmės neskirti.
„Didžiulės kančios“
Trečiadienį vėlai vakare balsavęs Seimas atmetė piliečių iniciatyvą „Gelbėkime moteris 2017“, siūlančią liberalizuoti abortų įstatymą.
Aktyvistai siūlė leisti atlikti abortus iki 12-os nėštumo savaitės, jeigu moteris ryžtasi šiam žingsniui dėl psichologinių arba socialinių priežasčių. Taip pat siūlyta leisti be gydytojo recepto pardavinėti „kito ryto“ piliules, turinčias apsaugoti nuo pastojimo po lytinių santykių nenaudojant kontraceptinių priemonių.
„Niekada nesitikėjome, kad PiS deputatai elgsis kitaip“, – sakė kairiojo sparno politikė ir moterų teisių aktyvistė Barbara Nowacka, pateikusi parlamente projektą, turėjusį užtikrinti moterų teisę rinktis.
„Blogiau, kad jie toliau rengs projektą, verčiantį moteris ... gimdyti būtybes, labai dažnai pasmerktas mirti didžiulėse kančiose“, – B. Nowicka komentavo pasiūlymą uždrausti vykdyti abortus vaisiaus apsigimimo atveju.
2015 metais į valdžią atėjusi PiS vyriausybė nutraukė dirbtinio apvaisinimo programų valstybinį finansavimą ir priėmė pataisą, numatančią, kad „kito ryto“ tablečių būtų galima įsigyti tik su gydytojo išrašytu receptu.
Moterų teisių grupės taip pat atkreipia dėmesį į faktą, kad daugelis gydytojų ar net ištisos ligoninės atsisako atlikti abortus netgi įstatymų leidžiamais atvejais, naudodamiesi išlyga vadovautis savo sąžine.
Moterų ir šeimos planavimo federacijos duomenimis, 2016 metais teisėtų abortų buvo atlikta tik 47 Lenkijos ligoninėse – tai yra, tik dešimtadalyje visų teisę tokias procedūras vykdyti turinčių įstaigų.