Rezoliucija buvo priimta 432 deputatų balsais, o 10 įstatymų leidėjų susilaikė.
Seimo komisijų pasiūlytame ir pirmuoju skaitymu patvirtintame rezoliucijos tekste sakoma, kad 1943 metų liepą įvyko nusikalstamų išpuolių, kuriuos vykdė Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN), Ukrainos sukilėlių armija (UPA) ir nacių „Waffen SS“ divizija „Galicija“, sudaryta iš ukrainiečių.
Iš viso nuo 1943 iki 1944 metų ukrainiečių nacionalistai nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir rytinėje Galicijoje, tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.
Didžiausios žudynės, per kurias lenkai buvo kapojami kirviais ir pjaustomi pjūklais, vyko 1943 metų liepos 11 dieną, kai, skirtingais duomenimis, Ukrainos sukilėlių armija atakavo nuo 60 iki šimto lenkų gyvenamųjų vietų.
Tikslus Voluinės žudynių kulminacijos aukų skaičių nėra žinomas iki šiol.
Tų pačių metų pabaigoje lenkų būriai surengė atsakomąsias atakas. Iš ukrainiečių pusės, skirtingais duomenimis, žuvo nuo 2 iki 24 tūkst. žmonių.
Naujojoje rezoliucijoje sakoma, kad prisimenant ukrainiečių nacionalistų nusikaltimus negalima nutylėti lenkų keršto akcijų, per kurias taip pat buvo liejamas civilių kraujas.
„Nutarime reiškiamas solidarumas su Ukraina, kuri kovoja su užsienio agresore dėl nepriklausomybės, taip pat pabrėžiama: tik tiesa yra kelias, vedantis į susitaikymą“, – rašoma dokumente.
Anksčiau šį mėnesį, liepos 7 dieną, Lenkijos Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje 1942–1945 metų Voluinės tragedija pripažįstama lenkų genocidu.
P. Porošenka apgailestauja dėl Lenkijos Seimo sprendimo
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apgailestauja dėl Lenkijos Seimos nutarties pripažinti genocidu lenkų žudynes Voluinėje ir prognozuoja, kad po to seks politinių spekuliacijų.
„Apgailestauju dėl Lenkijos Seimo sprendimo. Žinau, daugelis panorės panaudoti tai politinėms spekuliacijoms“, – parašė jis feisbuke penktadienį.
Ukrainos prezidentas paragino Lenkiją siekti abipusio atleidimo ir tęsti darbą kartu vertinant tuos tragiškus įvykius.
„Turime grįžti prie Jono Pauliaus II įsakymo – atleidžiame ir prašome atleidimo, – pažymėjo P.Porošenka. – Tik bendrais žingsniais galime ateiti iki krikščioniško susitaikymo ir vienybės. Tik kartu galėsime išaiškinti visus bendros istorijos tragiškų puslapių faktus“.
Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrijus Deščycia, savo ruožtu, pareiškė apgailestavimą dėl minėto sprendimo.
„Nepaprastai skaudu, kad dalis lenkų politikų, priimdami sprendimą dėl Voluinės aukų paminėjimo, taip ir neatsižvelgė į ne vieną kartą Ukrainos teiktus pasiūlymus dėl mūsų bendros tragiškos istorijos bendro vertinimo“, – parašė A.Deščycia feisbuke penktadienį.
Jis prognozuoja, kad po Lenkijos parlamento sprendimo seks Ukrainos politikų ir parlamentarų atsakymas; jie „įrodinės, kad buvo ukrainiečių genocidas iš lenkų pusės“.
Lenkijos Seimas penktadienį priėmė rezoliuciją, kuria paskelbė liepos 11-ąją vadinamųjų Voluinės žudynių, kurias surengė ukrainiečių nacionalistai prieš to krašto gyventojus lenkus Antrojo pasaulinio karo metais, aukų atminimo diena, ir įvardijo tas žudynes genocidu.
Rezoliucija buvo priimta 432 deputatų balsais, 10 įstatymų leidėjų susilaikė.
Seimo komisijų pasiūlytame ir pirmuoju skaitymu patvirtintame rezoliucijos tekste sakoma, kad 1943 metų liepą Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN), Ukrainos sukilėlių armija (UPA) ir nacių „Waffen SS“ divizija „Galicija“, sudaryta iš ukrainiečių, surengė nusikalstamų išpuolių.
Iš viso nuo 1943 iki 1944 metų ukrainiečių nacionalistai nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. lenkų Voluinėje ir rytinėje Galicijoje, tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.
Didžiausios žudynės, per kurias lenkai buvo kapojami kirviais ir pjaustomi pjūklais, vyko 1943 metų liepos 11 dieną, kai, skirtingais duomenimis, Ukrainos sukilėlių armija niokojo nuo 60 iki šimto lenkų gyvenamųjų vietų.
Tikslus Voluinės žudynių kulminacijos aukų skaičių nėra žinomas iki šiol.
Tų pačių metų pabaigoje lenkų būriai surengė atsakomąsias atakas. Skirtingais duomenimis, žuvo nuo 2 iki 24 tūkst. ukrainiečių.
Naujojoje rezoliucijoje sakoma, kad prisimenant ukrainiečių nacionalistų nusikaltimus negalima nutylėti lenkų keršto akcijų, per kurias taip pat buvo liejamas civilių kraujas.
„Nutarime reiškiamas solidarumas su Ukraina, kuri kovoja su užsienio agresore dėl nepriklausomybės, taip pat pabrėžiama: tik tiesa yra kelias, vedantis į susitaikymą“, – rašoma dokumente.
Anksčiau šį mėnesį, liepos 7 dieną, Lenkijos Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje 1942–1945 metų Voluinės tragedija pripažįstama lenkų genocidu.