Šalies Aukščiausiasis Teismas nurodė paliekantis galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Lodzės apygardos teismas tvirtino, jog lygybės prieš įstatymą principas reiškia, jog tas darbuotojas neturėjo teisės nesuteikti paslaugų LGBT Verslo forumui.
Ši byla Lenkijos AT atsidūrė teisingumo ministro ir generalinio prokuroro Zbigniewo Ziobro iniciatyva. Pasak jo, ketvirtadienio sprendimas buvo nukreiptas „prieš laisvę“.
„Aukščiausiasis Teismas stojo valstybinio smurto pusėn; tarnaujama homoseksualų aktyvistų ideologijai“, – pareiškė Z. Ziobro.
Tuo tarpu teisinę pagalbą LGBT Verslo forumui teikusi organizacija „Campaign Against Homophobia“ pasvekino šią nutartį.
Neseniai Europos Sąjunga perspėjo, kad Lenkijos teismų nepriklausomybei yra iškilusi grėsmė dėl naujų teisės aktų, suteikiančių valdantiesiems konservatoriams „Teisė ir teisingumas“ (PiS) daugiau galių skiriant ir atleidžiant teisėjus.
Liepos 3-ąją Lenkijoje įsigalios Aukščiausiojo Teismo veiklą reglamentuosiantis įstatymas. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar teismas ateityje galės laisvai priimti sprendimus, prieštaraujančius vyriausybės remiamoms pažiūroms.
Anksčiau šį mėnesį JAV Aukščiausiasis Teismas išteisino vieną Kolorado valstijos konditerį, atsisakiusį sukurti vestuvinį tortą gėjų porai, nes dėl savo religinių įsitikinimų nepritarė jų santuokai.
Teismas išaiškino, kad Kolorado pilietinių teisių komisija, anksčiau nusprendusi, jog kepykla „Masterpiece Cakeshop“ privalėjo aptarnauti visus savo klientus, nepaisydama jų lytinės orientacijos, pademonstravo „akivaizdų ir neleidžiamą priešiškumą (konditerio) nuoširdiems religiniams įsitikinimams“.
Tokiu būdu Komisija pažeidė konditerio religines teises, numatytas JAV Konstitucijos Pirmojoje pataisoje, nusprendė teisėjai.
Tačiau teismas galutinai neišaiškino, ar verslo įmonės dėl savo religinių įsitikinimų turi teisę atsisakyti aptarnauti gėjų poras.
Helsinkio žmogaus teisių fondo teisininkas Jaroslawas Jagura sakė, kad esama paralelių tarp šių Lenkijos ir JAV bylų.
Pasak J. Jaguros, Lenkijos AT nusprendė, jog seksualinė orientacija, rasė ar kiti žmogaus bruožai negali būti pagrindas atsisakyti suteikti jam paslaugą, tačiau jei paslaugos pobūdis pažeidžia verslininko sąžinės laisvę, galima atsisakyti ją teikti.
„Taigi, bet koks toks atsisakymas turėtų būti svarstomas atskirai. Dėl to kartais sąžinės ir religijos laisvė bus tinkama priežastis atsisakyti teikti paslaugą, o kitais atvejais tai gali prilygti neleistinos diskriminacijos išraiškai“, – sakė J. Jagura.