74-erių metų J. Kaczynskis nuo 2015 metų, kai jo partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atėjo į valdžią, plačiai laikomas faktiniu Lenkijos vadovu.
Pasak apžvalgininkų, J. Kaczynskio sugrįžimu siekiama suteikti stabilumo vyriausybei, kurią kamuoja vidiniai konfliktai, ir paruošti konservatorius rinkimams, kurie greičiausiai įvyks spalio mėnesį.
„Tai svarbus pastiprinimas prieš rinkimus ir aiški žinia, kad kovojame dėl pergalės“, – valstybinei televizijai sakė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris.
Jis sakė, kad J. Kaczynskis taps vieninteliu ministro pirmininko pavaduotoju. Iki šiol ministrų kabinete buvo keturi vicepremjerai. Visi jie atsistatydino iš pareigų, tačiau lieka kabineto nariais.
Vėliau trečiadienį prezidentas Andrzejus Duda turėtų oficialiai paskirti J. Kaczynskį, kuris anksčiau, nuo 2020 metų spalio iki 2022-ųjų birželio ėjo vicepremjero, atsakingo už saugumą, pareigas.
„Jaroslawo Kaczynskio vaidmuo bus kitoks nei praėjusį kartą, – sakė vienas iš atsistatydinusių premjero pavaduotojų Jacekas Sasinas. – Nuo šiol jis koordinuos visą vyriausybės darbą... Mateuszas Morawieckis lieka ministru pirmininku.“
Prieš rudenį vyksiančius rinkimus PiS apklausose pirmauja, tačiau pagrindinė opozicinė partija, Pilietinė platforma (PO), vis labiau įsitvirtina.
Šį mėnesį CBOS instituto atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, PiS palaiko 33 proc. rinkėjų, o PO – 27 proc., t. y. keturiais procentiniais punktais daugiau nei per ankstesnę apklausą.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ sulaukė 8 proc. paramos, o kairieji ir centristinės partijos „Lenkija 2050“ bei ūkininkų PSL koalicija – penkių procentų rinkėjų palaikymo.