Šimtai tūkstančių žmonių, priklausančių skirtingoms Libano konfesinėms bendruomenėms, sekmadienį protestavo prieš korupciją ir visą valdantįjį elitą. Tai buvo didžiausios tokio pobūdžio demonstracijos Libane per daugelį metų.
Pirmadienį paryčiais protestuotojai pradėjo blokuoti pagrindinius kelius, siekdami sutrukdyti žmonėms nusigauti į darbus. Tuo tarpu per socialinius tinklus žmonės buvo raginami neiti į darbą.
Bankai, universitetai ir mokyklos pirmadienį buvo uždaryti.
Tikimasi, kad S. Hariri po pirmadienio posėdžio paskelbs apie reformas, kad būtų numalšintas visuomenės pyktis.
„Mums tai lemtinga diena. Visas mūsų ankstesnis sunkus darbas ir pastangos buvo skirti, kad atsidurtume, kur esame dabar“, – Beiruto centre sakė 32 metų aktyvistas Roni al Asaadas.
„Kodėl jie iki šiol neįgyvendino tų reformų? Kodėl turėtume tikėti jais šiandien?“ – klausė jis.
Protestų epicentru tapusiame Beiruto centriniame rajone prie vyriausybės rūmų savanoriai gatvėse rinko šiukšles. Daugelis jų buvo su kaukėmis ir pirštinėmis.
Demonstracijų banga kilo ketvirtadienį vakare, kai minios žmonių plūstelėjo į gatves protestuoti prieš visuomenę papiktinusius planus apmokestinti skambučius per „WhatsApp“ ir kitas susirašinėjimo programėles.
Nors vyriausybė šio plano skubiai atsisakė, spontaniškai kilę protestai peraugo į platesnio masto demonstracijas, kuriose reikalauta iš pagrindų pertvarkyti visą politinę sistemą ir reikštas nepasitenkinimas įvairiais dalykais, pradedant taupymo priemonėmis ir baigiant prasta infrastruktūra.
S. Hariri davė savo koalicijos partneriams tris dienas pritarti reformoms, kurios, anot premjero, būtinos ekonomikos padėčiai pagerinti.
Sekmadienį vakare vienas kabineto pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo pasiektas susitarimas.
Kabinetas pirmadienį rengia posėdį reformoms aptarti, kuriam pirmininkaus prezidentas Michelis Aounas.
Demonstrantai sakė, kad S. Hariri pasiūlymų nepakaks ir bus toliau reikalaujama viso politinio elito atsistatydinimo.
„Tris dešimtmečius laukėme, kad jie pasikeistų, bet tai neįvyko“, – sakė 20-metis protestuotojas Patrickas Chakaras.
Pasaulio banko duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis libaniečių gyvena žemiau skurdo ribos. Tuo tarpu politinis elitas praktiškai nepasikeitė nuo tada, kai 1990-aisiais baigėsi 15 metų trukęs niokojantis pilietinis karas.
„Transparency International“ paskelbtame 2018 metų Korupcijos suvokimo indekse tarp 180 šalių Libanas užėmė 138 vietą.
Šalyje jaučiamas chroniškas elektros ir vandens trūkumas.
Libano žiniasklaida sveikino demonstracijas.
Laikraštis „Al Akhbar“, siejamas su šiitų kovotojų judėjimu „Hizbollah“, savo pirmajame puslapyje publikavo nuotrauką, kurioje matyti didžiulę vėliavą nešantys protestuotojai. Prie nuotraukos buvo parašyta: „Išbandymo diena: valdžia ar žmonės?“
Prancūzų kalba leidžiamas laikraštis „L'Orient-Le Jour“ rašė: „Išmušė tiesios valanda.“
Jam antrino ir anglų kalba leidžiamas laikraštis „The Daily Star“, konstatavęs: „Libanas turi tik du pasirinkimus: pasukti reformų keliu arba nugarmėti į prarają.“