Šis žingsnis žengtas šalyje tvyrant politiniam netikrumui ir augant visuomenės pasipiktinimui valdžios korupcija bei blogu valdymu.
Libano vyriausybė atsistatydino po pražūtingo sprogimo, pareikalavusio mažiausiai 171 gyvybės, sužeidusio dar per 6 000 žmonių, o apie 300 tūkst. gyventojų palikusio be namų.
Ši nelaimė, įvykusi Libanui grumiantis su beprecedente ekonomikos ir finansų krize bei koronaviruso epidemija, išprovokavo naują visuomenės įtūžio bangą, nukreiptą prieš šalies lyderius.
Prieš atsistatydindama vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį, suteikiančią kariuomenei įgaliojimus įvesti komendanto valandą, uždrausti žmonių susibūrimus ir cenzūruoti žiniasklaidą, taip pat perduoti saugumo pažeidimais kaltinamus civilius teisti kariniams tribunolams.
Tačiau šiam vyriausybės sprendimui buvo būtinas įstatymų leidėjų pritarimas. Šį pritarimą parlamentas ir suteikė ketvirtadienį.
Žmogaus teisių gynėjai it daugelis kitų kritikavo nepaprastosios padėties paskelbimą, tvirtindami, kad dėl koronaviruso pandemijos civilinės vyriausybės įgaliojimai ir taip jau buvo išplėsti.
Praėjusią savaitę kariškiams panaudojus griežtas priemones prieš protestuotojus, būgštaujama, kad platesni įgaliojimai gali būti pasitelkti kitokiai nuomonei slopinti.
Pirmadienį atsistatydinus vyriausybei, ministrų kabinetui buvo pavesta toliau laikinai dirbti.
Kol kas neaišku, ar parlamentas techniškai 15 dienų pratęsė vyriausybės sprendimą dėl nepaprastosios padėties, ar tiesiog patvirtino jos įvedimą nuo ketvirtadienio, sakė žmogaus teisių advokatas Nizaras Saghie.
“Tvyro neįtikėtinas chaosas“, – sakė jis ir pridūrė, kad nepaprastoji padėtis įvesta vieninteliu tikslu – išplėsti valdžios bei saugumo agentūrų galias ir „kontroliuoti opoziciją“.
“Tikėjomės, kad kariuomenė prisidės prie atstatymo darbų, o ne bus išplėsti jos įgaliojimai“, – kalbėjo N. Saghie.