Tuo metu ant kalno buvo apie 50 alpinistų iš įvairių pasaulio šalių, o daugiau nei 10 žmonių laukė geresnio oro ir aklimatizavosi Nanga Parbato bazinėje stovykloje, Gilgito-Baltistano Diamero rajone.
Užpuolikai išvarė alpinistus iš palapinių, grasindami ginklais parklupdė ant kelių.
Iš pradžių užpuolikai reikalavo pinigų. Tuo metu stovykloje buvęs pakistanietis alpinistas Sehras Khanas atsimena, kaip vienas vyras pasakė: „Žinome, kad moki angliškai. Paklausk, kas palapinėse turi pinigų.“
S. Khanas pasakoja: „Visi buvo išsigandę. Atsakėme: „Taip, turime pinigų.“ Užsieniečiai pasakė: „Turime eurų. Turime dolerių.“ Po vieną alpinistus išvedžiojo po palapines ir paėmė iš jų pinigus.“
Paskui užpuolikai sunaikino mobiliuosius telefonus, palydovinio ryšio telefonus ir du siųstuvus-imtuvus.
„Staiga išgirdau šūvius, – prisimena S. Khanas. – Pakėliau akis ir pamačiau vargšą ukrainietį, kuris buvo surištas su manimi. Jis atsisėdo. Po akimirkos vėl pasigirdo šūviai. <...> Paskui šlykštus, kvailas vadeiva pasakė: „Nebešaudykit. Į nieką nešaukit.“ Tada tas šunsnukis atsistojo tarp lavonų ir pats po vieną visus iššaudė. Vėliau girdėjosi šūkiai: „Allahu Akbar. Salam Zindabad. Osama bin Laden Zindabad.“
Keli alpinistai maldavo: „Aš – ne amerikietis. Aš – ne amerikietis.“ Deja, veltui. Skerdynių įkarštyje vienas iš likusių gyvų išgirdo, kaip žudikas pareiškė: „Šie žmonės – kerštas už Osamą bin Ladeną.“ Bet tik vienas žuvęs buvo amerikietis, tas pats kinų kilmės. Dar du buvo kinai, trys ukrainiečiai, du slovakai, vienas lietuvis ir vienas šerpas iš Nepalo. Virėjas buvo pakistanietis. Iš viso nužudė 11 žmonių.
Už išpuolį atsakomybę prisiėmė ortodoksinės islamo religinės krypties sunitų atšaka „Tehrik-i-Taliban Pakistan“ (TTP), nesusijusi su Afganstano Talibanu. Atstovas pareiškė, jog motyvas – kerštas už tai, kad amerikiečių nepilotuojamo lėktuvas nukovė antrą pagal svarbą grupės vadą, o išpuolį įvykdė atskilusi TTP atšaka „Jundul Hafsa“.
Pakistanietį virėją akivaizdžiai nušovė, nes palaikė jį šiitu. S Khanas mano likęs gyvas tik todėl, kad jo vardas užpuolikams skambėjo kaip sunito, nors iš tiesų jis – šiitas.
Per dviejų šimtmečių alpinizmo istoriją nėra buvę, kad nužudytų daugiau nei du ar tris alpinistus. Iš tiesų tokie atvejai itin reti. 1998 m. palapinėje nušovė po Kašmyrą keliaujantį alpinistą, tyrinėtoją Nedą Gillette’ą. Iš pradžių manyta, kad tai teroristinis išpuolis, bet vėliau paaiškėjo – tai buvo nevykęs apiplėšimas.
Kaip knygoje „Over the Edge“ rašo Gregas Childas, 2000 m. Kirgizijoje užpuolė keturis jaunus amerikiečių alpinistus ir paėmė įkaitais. Šiuo atveju alpinistai buvo naudingi kirgizų sukilėliams, juos paėmė įkaitais, kad galėtų derėtis su valdžia, jie netapo musulmonų keršto JAV aukomis.
Nanga Parbato žudynės šiurpiai panašios su 1995 m. šešių turistų pagrobimu Kašmyre. Juos pagrobė karinė islamistų grupuotė „Al Faran“. Tada vienam amerikiečiui pavyko išsigelbėti. Vėliau rado norvego įkaito kūną su nukirsta galva, o likusių keturių aukų daugiau niekas nematė. Po kiek laiko sugautas „Al Faran“ grupuotės narys teigė girdėjęs, kad juos nušovė, nes niekas nevykdė pagrobėjų reikalavimų.
Nanga Parbato tragediją daugelis apžvalgininkų vertina kaip naują, šiurpų grasinimą keliautojams po musulmonų šalis.