Anot A. Porubijaus, jaunimo ir sporto ministro postas siūlomas Dmitrijui Bulatovui, „Automaidano“ aktyvistui, kuris gydėsi Lietuvoje.
„Dvi savybes keliame kaip kriterijus: aukštą profesionalumo lygį ir pilietiškumą, turi nebūti korupcijos šleifo. Tokių pavyzdžių yra. Į jaunimo ir sporto ministrus siūlomas Dmitrijus Bulatovas – „Automaidano“ vadovas. Naujojoje vyriausybėje politikų turi būti minimaliai, daugiau – profesionalų ir moralinių autoritetų. Ministrai turės būti patvirtinti Maidane, čia, ant scenos“, – kalbėjo A. Porubijus.
Pasak A. Porubijaus, jis iki šiol priešinęsis dalyvavimui vyriausybėje ir nesiekęs jokių postų, tačiau žmonės jam ėmė kalbėti, kad jo nedalyvavimas gali būti paaiškintas kaip jo nusišalinimas.
„Pasakiau, kad jeigu bus būtinybė, jei reikės, aš, žinoma, eisiu ir prisiimsiu atsakomybę už tam tikrą sferą. (...) Ne, aš ne milicininkas, ne kariškis, aš politologijos mokslų kandidatas, istorikas. Mane labiau domina nacionalinis saugumas už armiją ar miliciją. Aš vadovauju revoliucinei armijai“, - kalbėjo A. Porubijus.
Ukraina centrinėje Nepriklausomybės aikštėje paskelbs naujos vyriausybės sudėtį
Provakarietiški Ukrainos laikinieji lyderiai trečiadienį planuoja pristatyti naujos ministrų kabineto sudėtį, taip pat išformavo protestuotojų žudymu kaltinamas milicijos specialiąsias pajėgas, siekdami padidinti pasitikėjimą politiškai susiskaldžiusioje ir didelės ekonomikos krizės prislėgtoje šalyje.
Naujoji vyriausybė simboliškai bus pristatyta Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje (Maidane), kuri buvo tris mėnesius vykusių audringų protestų židinys.
Tų neramumų kulminacija tapo praeitą savaitę vykę kruvini susirėmimai, po kurių buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
„19 val. (vietos ir Lietuvos) laiku turime pristatyti naująją vyriausybę Nepriklausomybės Maidane“, – nurodė įstatymų leidėjas Valerijus Packanas iš buvusio bokso pasaulio čempiono Vitalijaus Klyčko vadovaujamos partijos UDAR.
Laikinoji valdžia Kijeve stengiasi atremti separatizmo grėsmę ir užkirsti kelią valstybės nemokumui, taip pat atkurti ramybę po kelis mėnesius trukusio sąmyšio.
Aiškiai demonstruodamas ketinimus pradėti gydyti žaizdas susipriešinusioje šalyje, laikinasis vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas paskelbė paleidžiantis milicijos elitinį specialiųjų pajėgų dalinį „Berkut“, kurio nariai užsitraukė daugelio įtūžį dėl negailestingo jėgos naudojimo prieš demonstrantus, protestavusius prieš ankstesnę vyriausybę.
Tie protestai prasidėjo lapkritį, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti istorinę asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga (ES), nusprendęs grįžti prie tradicinių glaudžių ryšių su Rusija.
Jie baigėsi praeitą savaitę – po to, kai per tris dienas vykusius didžiausius saugumo pajėgų ir demonstrantų susirėmimus žuvo beveik 100 žmonių.
Manoma, kad V.Janukovyčius ir kai kurie jo administracijos aukšti pareigūnai bei saugumo vadovai šiuo metu slapstosi Kryme, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. Dabar tas pietinis pusiasalis, kuriame veikia didelė Rusijos jūrų pajėgų bazė, grasina atsiskirti nuo Ukrainos.
Laikinųjų šalies lyderių problemas dar labiau didina Maskvos sprendimas įšaldyti tolesnius mokėjimus pagal 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketą, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo V.Janukovyčiui, kai šis nusprendė atmesti glaudesnius ryšius su ES.
Ukrainos vyriausybė šiemet turės grąžinti 13 mlrd. dolerių užsienio kreditoriams, o sparčiai tuštėjančiame valstybės ižde belikę 18 mlrd. dolerių.
Kijevo lyderiai užsiminė, kad Ukrainai iki ateinančių metų pabaigos gali prireikti 35 mlrd. dolerių finansinės pagalbos iš Vakarų šalių.
JAV ir Didžioji Britanija viešai palaikė sumanymą suteikti ekonominę pagalbą Ukrainai, kurią prižiūrėti Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as antradienį taip pat neigė Rusijos pareiškimus, jog Ukraina yra verčiama rinktis tarp Rytų ir Vakarų.
„Tai nėra nulinės sumos žaidimas; tai nėra Vakarų (kova) prieš Rytus, – J.Kerry sakė po susitikimo su W.Hague'u JAV Valstybės departamente.
Tačiau ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton antradienio rytą baigė dviejų dienų vizitą Kijeve, paminėjusi tik „trumpalaikius“ ekonominius sprendinius Ukrainai, tačiau niekaip nekomentuodama laikinojo lyderio Oleksandro Turčynovo prašymo paskolinti jo šaliai milijardus dolerių.
Atrodo, kad šią didžiulę, 46 mln. gyventojų turinčią, tačiau į proeuropietiškus vakarinius ir smarkiai rusifikuotus pietrytinius regionus susiskaldžiusią šalį mažai kas vienijo labiau negu bendra neapykanta „Berkut“ daliniams.
Tos elitinės saugumo pajėgos, ginkluotos skydais ir Kalašnikovo automatais, triuškino protestuotojus Kijeve ir žiauriai mušdavo sučiuptus demonstrantus. Didelį pasipiktinimą sukėlė internete išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip „Berkut“ nariai žiauriai tyčiojasi iš šaltyje nuogai išrengto vyro ir jį filmuoja.
Tačiau A.Avakovas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje nurodė pasirašęs įsakymą nedelsiant likviduoti tą dalinį.
„Berkut“ nebėra“, – rašė 50-metis laikinasis ministras.
A.Avakovas pažadėjo trečiadienį pažadėjo atskleisti daugiau detalių, tačiau nesakė, kaip ketina išformuoti vieną iš geriausiai ginkluotų ir apmokytų saugumo pajėgų dalinių, turintį 5 tūkst. narių, dislokuotų visoje šalyje.
Visą interviu su A .Porubijumi klausykitės trečiadienio laidoje „Aktualioji valanda“ 17.05 val. per „Žinių radiją“.