Šnipinėjimo skandalą šiukšliadėžes kūrusios įmonės vadovas bando užglaistyti, aiškindamas išmaniųjų technologijų galimybes ateityje, ir teigia, kad nesusipratimas kilo dėl stebėjimo kamerų, fiksuojančių praeivius.
„Mano manymu, prietaisas, skirtas žmonių srautui matuoti, iškėlė privatumo klausimus, kurie bus aktualūs ateityje. Manau, kad žmonės neįsigilino į šio prietaiso paskirtį, jiems labiau rūpi faktas, kad yra stebimi, ir kažkas gali gauti informaciją apie jų buvimo vietą. Šios technologijos ateityje bus naudojamos nustatyti miestiečių įprastus maršrutus. Galbūt jiems bus siūloma tikslinė reklama tų prekybininkų, kurie yra pakeliui. Tokia yra mano 5–10 metų vizija. Nemanau, kad reklama kada nors bus suasmeninta iki tokio lygio, kad kreiptųsi į jus vardu, nebent jūs pats to norėtumėte. Kilusi problema labiau susijusi su tuo, kad praeiviai buvo filmuojami“, – aiškina „Renew“ generalinis direktorius Kavehas Memari.
Tokios šiukšliadėžės Londono gatvėse atsirado dar prieš Olimpines žaidynes. Kelias funkcijas atliekantis prietaisas pasirinktas dėl saugumo. Šiukšliadėžės pasirenkamos slėpti sprogmenis planuojant teroro išpuolį. Todėl šios naujosios šiukšliadėžės turi siauras angas makulatūrai, informacinius ekranus reklamai ar miesto informacijai ir sekimo programėlę.
Nauja funkcija, dėl kurios kilo nepasitenkinimas, buvo įdiegta į 100 šiukšliadėžių. Jos fiksuoja praeivių išmaniųjų telefonų buvimo vietą ir jų identifikavimo duomenis.
„Informacija virsta geidžiama preke, daugybė kompanijų yra suinteresuotos ją rinkti, valdyti ir naudoti saviems tikslams. Nesvarbu, ar tai bankas, socialinių tinklų svetainės, ar rūšiavimo konteineris. Asmeniniai duomenys virsta preke ir jau turi savo kainą, todėl etikos klausimų ir problemų šioje srityje tik daugės“, – teigia privatumo politikos specialistas Peteris Goochas.