Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad jų vietas jau užėmė žiniasklaidos darbuotojai iš Rusijos.
„Aš netgi paprašiau, kad atsiųstų man reporterių, galinčių nušviesti prezidento veiklą ir parodyti gero darbo pavyzdį. Aš tuos žmones pažįstu“, – kalbėjo A. Lukašenka.
RT siūlo „iki“ 8 tūkst. eurų per mėnesį
Propagandinis Kremliaus televizijos kanalas RT į Minską nusiuntė dešimtis reporterių ir operatorių dirbti Baltarusijos valstybinėse žiniasklaidos įmonėse po to, kai daugelis darbuotojų ir vedėjų išėjo iš darbo protestuodami prieš praėjusį mėnesį falsifikuotus prezidento rinkimų rezultatus, rašo „The Times“.
Vieno televizijos operatoriaus iš Maskvos teigimu, RT jam pasiūlė „iki“ 8 tūkst. eurų per mėnesį užmokestį, jei sutiks vykti dirbti į Minską. Jis atsisakė.
RT bandymas kontroliuoti įvykių nušvietimą Baltarusijos valstybinėje televizijoje ir radijuje įgyvendinamas aukščiausiu lygmeniu, pasitelkiant Andrejų Blagodyrenko, tinklo vadovybės narį. Tinklui „Rossija Segodnia“ priklauso televizijos kanalas RT ir radijo tinklas „Sputnik“. A. Blagodyrenko yra atsakingas už įvykių nušvietimą šalyse, kurias rusai vadina „artimuoju užsieniu“, t. y. buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse ir Baltijos šalyse.
A. Blagodyrenko buvo vedęs RT vyriausiąją redaktorę Margaritą Simonian. Jis yra pavaldus savo buvusiai žmonai, kurios viršininkas yra Dmitrijus Kiseliovas, laikomas pagrindiniu Kremliaus propagandistu.
Kampanija rinkti darbuotojus ir užpildyti laisvas darbo vietas Baltarusijos valstybinėje televizijoje prasidėjo po virtinės iš darbo išėjusių vedėjų ir kitų darbuotojų, supykusių dėl šališko prezidento rinkimų nušvietimo, – teigiama „The Times“ straipsnyje ir nurodoma, kad iš televizijos savo noru pasitraukė vedėjai Sergejus Kozlovičius ir Olga Bachatyrevič.
Kadangi vieni darbuotojai apskritai atsistatydino, o dešimtys kitų valstybinių žiniasklaidos įmonių darbuotojų neatėjo į darbą, po kelių dienų pasirodė pranešimų, kad į Minską atvyko daug Rusijos žurnalistų.
Rusams siūlomas darbo užmokestis yra gerokai didesnis už mokamą Baltarusijoje, kur vidutinės mėnesio pajamos siekia maždaug 340 eurų.
Maskvoje gyvenančiam televizijos operatoriui, į kurį kreipėsi RT, pasakė, kad jo įgūdžiai ir mokamos dvi užsienio kalbos labai pravers nušviečiant įvykius Baltarusijoje.
„Kalbėjau telefonu su kolega iš Minsko vos prieš keletą dienų iki skambučio. Jis sakė laukti tokio skambučio, nes RT skambinėja geriausiems televizijos darbuotojams Maskvoje, – „The Times“ pasakojo operatorius, paprašęs išsaugoti jo anonimiškumą. – Pokalbis telefonu truko neilgai. Man pasiūlė 8 tūkst. eurų per mėnesį, o aš pasakiau „ačiū, ne“ ir baigiau pokalbį.“
Kai „The Times“ paprašė RT pakomentuoti situaciją, televizijos kanalas atsakė su jam būdingu sarkazmu: „Iš tiesų, tūkstančiai žinių vedėjų, operatorių ir redaktorių kitu reisu skris į Minską dirbti darbo, kurio nepajėgs atlikti vietiniai.“
Retorika keičiasi kardinaliai
Po rugpjūčio 9 dieną vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo suklastoti, šalies valstybinių televizijų retorika pasikeitė kardinaliai. Dabar iš ekranų girdimi tokie žodžiai kaip „Maidanas“, „Baltarusijos padalijimas“, netgi kalbama apie rusų kalbos draudimą bei bandoma įbauginti neramumų Ukrainoje scenarijumi, rašo currenttime.tv.
Baltarusijos valstybiniame televizijos kanale ONT kuriamos pokalbių laidos dabar atitinka rusiškus šablonus. Kanale pasirodo Nikolajus Azarovas, buvęs Ukrainos premjeras Viktoro Janukovyčiaus prezidentavimo laikais: jis 2014 metas iš Ukrainos pabėgo ir dabar gyvena Rusijoje.
„Dabar, sprendžiant iš to, kas vyksta, galiu pasakyti, kad man visa tai primena pasirengimą pirmajam Maidanui. Kaip per kalkę, kaip laikantis instrukcijų: visiškai aišku, kad Vakarų specialiosios tarnybos ilgą laiką ruošėsi Baltarusijos prezidento rinkimams“, – teigia jis.
Žodžiu „Maidanas“ Rusijos valstybiniai televizijos kanalai rusus gąsdina jau seniai. O štai iš Baltarusijos televizijos ekranų jis pradėjo skambėti tik po rugpjūčio 9-osios rinkimų: paaiškėjus balsų klastojimo mastui, o tada šalyje prasidėjus masiniams protestams reikalaujant surengti naujus, sąžiningus rinkimus.
Baltarusijos valdžia bando protestus pateikti kaip Vakarų specialiųjų tarnybų užmačias, o ne kaip natūraliai šalies viduje kilusį žmonių pasipiktinimą. Ir todėl iš ekranų daug kalbama apie „ranką iš Vakarų“ ir tai, kad tikrasis protestų tikslas yra „Baltarusijos suskaldymas“ bei noras nuo šalies atkirsti Gardino sritį.
„Vyriausiasis lenkų žurnalo redaktorius rašo, kad po Baltarusijos subyrėjimo Gardinas turi atitekti Lenkijai. O mes dar stengiamės išlikti korektiški ir nedrįstame kalbėti, kad grubiai kišamasi į Baltarusijos vidaus reikalus“, – atviru tekstu kalbama ONT kanale.
Apie Gardiną ONT kalbėjo ir rugpjūčio 27 dieną. O jau rugpjūčio 30 dieną to paties žurnalisto Tomašo Zommerio pasisakymus cituoja Rusijos „Pirmasis kanalas“ ilgame savaitės apžvalgos laidos reportaže apie protestus Baltarusijoje.
Kanale „Rossija 1“ (tai dar vienas Rusijos valstybinis kanalas) tą pačią dieną pareiškiama, kad „Lenkijos radikalai jau nebesislapstydami dalijasi Baltarusiją ir tvirtina, jog Gardinas turėtų atitekti Lenkijai“.
Kitame kanalo „Rossija 1“ siužete pasakojama apie Amerikos kariuomenės mokymus Lenkijoje, prie sienos su Baltarusija. Ir iš karto prisimenama dar viena tema, kurią seniau nuolat vystė Rusijos televizijos, aptardamos situaciją Ukrainoje, – kad Baltarusijos opozicija kovoja už rusų kalbos draudimą ir rusiškų mokyklų uždarymą.
„Paskutinį XX amžiaus dešimtmetį prie Šuškevičiaus visiems bruko baltarusių kalbą. Prievarta uždarė rusakalbes mokyklas, jų praktiškai nebeliko. Tai, kas pas mus vyksta, – tradicinė Rytų Europos švietimo revoliucija, tai reiškia, kad būtinai kažkuriuo metu iškils atsiskyrimo nuo Rusijos per kalbą klausimas“, – teigiama siužete.
Kitą dieną, rugpjūčio 31-ąją, apie baltarusių kalbos piršimą jau kalba ir Baltarusijos televizijos kanalas ONT, taip pat – Maidano kontekste. Šį kartą Baltarusijos televizijos žiūrovus bandoma įbauginti įvykiais Odesoje.
„Maždaug už 90 kilometrų nuo Tiraspolio yra Odesos miestas, o ten gegužę nacionalistai degino žmones, nes šie norėjo kalbėti rusiškai; už tai, kad tiesiog norėjo stabilumo“, – teigia siužeto autoriai.
Tame pačiame reportaže savanoriu prisistatantis Vadimas Borisiukas pasakoja senelio, Baltarusijoje išgyvenusio vokiečių okupaciją, istoriją ir smerkia tuos, kurie kelia baltos, raudonos ir baltos spalvų vėliavas.
„Senelį išvežė policija, jie irgi nešiojo baltos, raudonos ir baltos spalvos raiščius. Niekada nemaniau, kad tai vyks Baltarusijos gatvėse, kad kels vėliavas, nesuprasdami, kokios čia vėliavos. Vėliavos, kurios asmeniškai man asocijuojasi su fašistų raiščiais, kurie taip pat buvo Baltarusijoje“, – pasakoja vyras.
Tokia pati vėliavos tema vystoma ir Rusijos „Pirmojo kanalo“ eteryje, po dienos pasirodo siužetas ONT.
„Faktas, kad Baltarusijos opozicijos naudojamos baltos, raudonos ir baltos spalvų vėliavos nėra autentiškos Baltarusijai. Ši vėliava buvo oficialus liaudies respublikos, egzistavusios 1918 metais vokiečių okupuotose Rusijos imperijos teritorijose, simbolis. Sugrąžinus Minską ir įkūrus Sovietų Sąjungą, ta respublika nugrimzdo į nebūtį, o Antrojo pasaulinio karo metais ta vėliava buvo naudojama Baltarusijos kolaborantų“, – teigiama siužete.
Jau nekalbant apie tuos pačius siužetus ir temas, Baltarusijos valstybiniai kanalai nuo rugpjūčio pabaigos naudoja ir Rusijos kanalų filmuotą medžiagą. Tai, pavyzdžiui, interviu su omonininku iš Baltarusijos, kurio nuotrauka praėjus dienai po rinkimų apkeliavo socialinius tinklus. Rusijos televizijos kanalas RT jį paviešino rugpjūčio 25 dieną, o „Belarus 1“ eteryje interviu po dienos pasirodė kaip unikalus turinys.
Iš darbo išėję žurnalistai: gana yra gana
Po to, kai streiko metu rugpjūčio 17 d. buvo transliuojama tuščia studija, kai kurie reporteriai sugrįžo į darbą, tačiau vis daugiau jų darbą meta.
„Euronews“ kalbėjosi su 31-erių Vadimu Šundalovu, jis penkerius metus dirbo valstybiniame naujienų portale „SB. Belarus segodnia“. Iš darbo išėjo rugpjūčio 13 d. ir vadina save bailiu, nes nepadarė to anksčiau.
„Dabar viskas tapo melu, melu ir dar kartą melu. Netiesa, kad 80 proc. gyventojų balsavo už A. Lukašenką. Balsai buvo pavogti“, – sako žurnalistas.
Prieš pradėdamas dirbti „SB. Belarus segodnia“, V. Šundalovas žinojo, kad turės remti valdžios darbotvarkę, skelbti straipsnius, parašytus politikų ir jau patvirtintus valdžios.
„Tai – finansinį stabilumą suteikiantis darbas, tad tenka tiesiog susitaikyti su savo padėtimi ir dirbti toliau. Tačiau šiemet mano sąžinė prabilo ir aiškiai pasakė, kad gana yra gana“, – aiškina V. Šundalovas.
Jis nusprendė pasitraukti po to, kai rugpjūčio 10 d. prie Puškinskajos metro stoties Minske buvo nužudytas Aliaksandras Taraikovskis.
Vyriausybė tvirtino, kad jis žuvo dėl rankoje sprogusio daikto, tačiau vaizdo įraše užfiksuota, kad iš tiesų A. Taraikovskį nušovė protestus malšinę pareigūnai.
„Negalėjome to pranešti naujienų portale „SB. Belarus segodnia“. Jaučiausi siaubingai, kad skelbiu melą“, – pasakojo V. Šundalovas.
Populiarus naujienų laidų vedėjas Sergejus Kozlovičius taip pat atsisakė savo darbo valstybinėje BT TV. Paskutinis jo pasirodymas ekrane buvo rugpjūčio 10-ąją, kitą dieną po rinkimų, – tada S. Kozlovičius suvokė, kad daugiau taip dirbti nebegali.
„Kai išvydau protestus, supratau, kad mes nušviečiame juos tik iš vienos pusės. Aš su tuo nesutikau. Mano draugai ir pažįstami taip pat dalyvavo šiuose protestuose, todėl savo darbo tęsti nebegalėjau“, – pasakojo S. Kozlovičius.
Išeidamas iš darbo jis žinojo, kad bus sunku susirasti kitą naujienų laidų vedėjo darbą bet kuriame iš trijų pagrindinių šalies televizijos kanalų. S. Kozlovičius tvirtina besibaiminantis, kad bus suimtas, o ši baimė dabar „kankina visus šalies gyventojus“. Paklaustas, ar dalyvavo propagandinėje veikloje, jis atsako teigiamai.
„Iki rugpjūčio 9 d. vykusių rinkimų aš laikiau save visų dalykų, kuriuos valdžia norėjo pasakyti gyventojams, vertėju. Ne viskas buvo susiję su politika, buvo ir kitų klausimų, tačiau tai buvo valdžios pozicija, o aš žmonėms ją perduodavau. Kurį laiką man toks variantas tiko. Tačiau dabar aš nebegaliu pranešinėti naujienų televizijos eteryje. Kažkas pasikeitė“, – sako S. Kozlovičius.
Televizijos kanalo „Belarus 1“ laidos „Arsenal“ vedėjas Vladimiras Burko „Instagrame“ paskelbė įrašą apie tai, kaip jis išėjo iš darbo. Penkerius metus vedė svarbiausią šalies karinę laidą. „Instagrame“ paskelbtame vaizdo įraše V. Burko kreipiasi į Baltarusijos karius, ragindamas juos „pamąstyti“ ir nevykdyti valdžios nurodymų.
Laidą „Arsenal“ kanalas „Belarus 1“ paprastai transliuoja kasdien, tačiau paskutinė laida, kurią vedė V. Burko, pasirodė dar liepos viduryje. Kalbėdamasis su Laisvosios Europos radiju, V. Burko patvirtino, kad iš darbo valstybiniame televizijos kanale išėjo dar iki rinkimų, nes nenorėjo eteryje meluoti.
Apie savo sprendimą V. Burko papasakojo Laisvosios Europos radijui.
– Ar jums buvo sunku priimti sprendimą pasitraukti? Pasižiūrėjau puslapyje, kad laidos „Arsenal“ nebevedėte jau beveik mėnesį iki rinkimų.
– Teisingai. Išėjau iš darbo likus daugiau nei trims savaitėms iki rinkimų. Ir mano kreipimasis nebuvo skirtas pranešti, kad išeinu iš darbo, – tai veikiau buvo kreipimasis į Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnus. Būtent tai man atrodė svarbu. O apie savo užduotį ir tikslus, kurių siekiau, galiu pasakyti taip: kai kurie žmonės galvoja, kad mano laida – propagandos ruporas, tačiau taip buvo tik iš dalies. Mūsų šalyje yra labai mažai žmonių, kurie buvo atviri laidos „Arsenal“ gerbėjai, kurie žiūrėdavo ją, nes labai patiko turinys. Šią laidą žiūrėdavo jėgos struktūrų atstovai, šauktiniai, kiti pareigūnai.
Laidoje „Arsenal“ pasakojome apie naujausius ginklus, apie tai, kaip praėjo kokios nors pratybos. Ši laida buvo skirta labai siaurai tikslinei auditorijai.
Laidos turinys man patiko. Viskas man tiko. Kanale „Belarus 1“ aš nedirbau po aštuonias valandas per dieną ir penkias dienas per savaitę. Dirbdavau po dvi valandas kartą per savaitę ir suflerio eilutėje skaitydavau tai, ką man pateikdavo.
Niekas manęs nenervindavo, niekas neerzindavo, nes informacija buvo visiškai paprasta. Tačiau taip buvo iki tam tikro laiko, kai ėmė sklisti žinios, kad aplink – vien priešai, kad kariuomenė turi susivienyti, kad vyksta kišimasis iš išorės, kad iš Rusijos atvažiuoja vagonų ir vilkikų su teroristais, kurie nori įvykdyti perversmą. Aš supratau, kad tai – visiškas melas, todėl ir priėmiau sprendimą išeiti.
– Kada visa tai prasidėjo? Ir kaip jūs pats reagavote, kai sufleryje pradėjote matyti tokius dalykus?
– Šie dalykai prasidėjo iš karto po to, kai buvo užregistruoti visi kandidatai. Kai jau buvo įvykusi oficiali registracija. Kai atėjo metas debatams – likus dviem ar trims savaitėms iki rinkimų. Tačiau man visa tai atrodė kaip mokslinė fantastika.
Įdomiausia tai, kad dabar tos nesąmonės labai staigiai baigėsi. Galbūt jos vėl iš naujo prasidės, nežinau, visokie dalykai apie tai, kaip „10–20 tūkstančių gerai parengtų karių iš Rusijos grupės bandys išprovokuoti perversmą“.
Nežinau, kaip tai veikia, bet man tai nepatinka, aš nenorėjau kalbėti tokių dalykų.
– Kas ir kaip jums pateikė tokį tekstą? Ar jį jūsų redaktoriai gavo iš Gynybos ministerijos, ar iš kažkur kitur?
– Taip, žinoma. Visi žmonės, dirbę televizijos kompanijoje su manimi, mano komanda... Aš juos gerbiu iki šiol, neturiu jiems jokių pretenzijų, tačiau dėl viso to sutariama pačiu aukščiausiu lygmeniu. Visi taškai, kableliai, žodžiai. Taip būdavo visada, ir viskas buvo gerai.
Tačiau pirmasis įspėjamasis signalas buvo tada, kai man pateikė naujieną apie tai, kad šalis atsidūrė pavojuje, kad tarp mūsų žmonių yra labai daug provokatorių. Viskas neva beveik pasiekė tokį tašką, kad į aikštes gali išeiti „prastos socialinės situacijos asmenys“, „narkomanai“, „girtuokliai“. Kažkas tokio. Ir aš supratau: gerai, ne, visa tai yra ne man. O dabar išeina suaugę adekvačiai situaciją suvokiantys žmonės, išeina moterys, išeina sėkmingi žmonės. Ir stebėti per televiziją, kaip visa tai vyksta, yra tiesiog skaudu.
– Ką jums sakė jūsų kolegos televizijos kanale? Ar dar kas nors iš jų artimiausiu metu taip pat rengiasi išeiti iš darbo?
– Esu 100 proc. tikras, kad jiems nepatinka tai, kas dabar kalbama valstybiniuose kanaluose. Tačiau nereikia užmiršti, jog mes, baltarusiai, savo mentalitetu šiek tiek skiriamės nuo rusų ir ukrainiečių.
Mes galime viską iškęsti, esame tokie tolerantiški viskam. Galbūt pokalbių ir vyko, tačiau jie buvo iš „virtuvinių“ pokalbių kategorijos. Visi žino, kad pačiame televizijos kanale yra kažkokia pasiklausymo įranga, tad ten tokių temų geriau neaptarinėti.
Mane išleido ramia širdimi, man labai padėjo. Esu labai dėkingas vadovybei ir kolegoms. Kai prasidėjo tie klausimai – kodėl, kaip (tokių klausimų, nors nedaug, bet buvo), visi palaikė mano pusę. Ir tai yra itin malonu.
– Galima teigti, kad jūs tiesiog taip paprastai ir nepastebimai išėjote? Ir iš tiesų tik dabar apie tai garsiai paskelbėte, kai ir kiti svarbūs televizijos laidų vedėjai pranešė apie savo pasitraukimą iš darbo?
– Viskas tiesiog sutapo. Dabar apskritai buvo toks metas, kai iš darbo išėjo daug labai gerų televizijos laidų vedėjų. Taip, jų pozicijos skirtingos. Nežinau, kokie motyvai paskatino juos išeiti. Tačiau tai yra šaliai svarbūs žurnalistai. Mano žinutė slypi kitur.
Aš jau dabar sulaukiu daug grįžtamojo ryšio iš karių, iš pareigūnų, su kuriais bendravome, su kuriais mūsų keliai susikirsdavo įvairiuose su žiniasklaida nesusijusiuose renginiuose, visi jie dėkoja ir visi jie stengsis bent pamėginti pakeisti savo poziciją.
– Ką jums rašo komentaruose socialiniuose tinkluose? Kai kuriems iš tų vedėjų, kurie taip pat papasakojo apie savo išėjimą iš darbo, sekėjai rašė, kad jie tiesiog „persiauna batus“.
– Žiūrėkite: po įrašu „Instagrame“ sulaukiau kelių tūkstančių komentarų ir kelių šimtų tūkstančių peržiūrų. Tokio dalyko man dar niekada nebuvo. Aš buvau tam pasirengęs, nes žmonių nuomonės yra skirtingos ir jie tam turi teisę.
Juk mes už tai dabar ir kovojame, kad žmonės būtų išklausyti, kad būtų išklausyta jų nuomonė. Beveik visi komentarai, kurių sulaukiau, yra teigiami. Yra šiek tiek neigiamų, tačiau feisbuke, kuris visada liberalesnis.
Jis yra savotiškas, ypač pas mus, Baltarusijoje. Ten man ir rašė apie tai, kad „persiaunu batus“. Aš jiems ramiai atsakiau, kad išėjau iš darbo dar iki tol, kol toks žingsnis tapo populiarus.
Tačiau dabar man tiesiog pasirodė svarbu apie tai pranešti. Mano sąžinė visiškai švari, aš išėjau iki rinkimų ir padariau tai sąmoningai.
– Kaip jums atrodo, ar kariai išgirs jūsų raginimą?
– Nenoriu spėlioti. Nieko negaliu pasakyti. Jei atvirai, aš labai norėčiau, kad jie išgirstų, kad juose kas nors pasikeistų, kad tiesiog prasidėtų dialogas, kad nebebūtų nusikalstamų įsakymų, fašistinių nurodymų mušti žmones, vykdyti savo tautos genocidą. Taip, man to labai norėtųsi. Tačiau kuo tai gali baigtis – nežinau.
Andrejus Makajonokas, dar vienas Baltarusijos televizijos laidų vedėjas, interviu televizijos kanalui „Nastojaščeje vremia“ pasakojo, kad nuo pat rinkimų kampanijos pradžios jis pasirodydavo eteryje norėdamas parodyti žmonėms, kad tokioje situacijoje, kuri suskirstė žmones į dvi stovyklas, vis vien įmanoma išlikti „pozityviu žmogumi“. Tačiau po paskutiniųjų įvykių jo nuomonė pasikeitė.
Apie savo situaciją A. Makajonokas taip pat pasakojo Laisvosios Europos radijui.
– Dabar aš supratau, kad mano šypsenos tokiomis akimirkomis atrodė šventvagiškos, gali pasirodyti, jog jos buvo ne siekiančios įkvėpti, o besityčiojančios iš nukentėjusių žmonių.
Nesvarbu, ar jie yra vienoje, ar kitoje barikadų pusėje, šypsena jiems yra ne įkvėpimas, o priešingai. Tai – tokia istorija, kuri mus spaudžia. Ir būtent tą akimirką aš nusprendžiau, kad veikiausiai mano, kaip komiko, kaip humoristo, kaip žmogaus, kuris daro kažką pozityvaus, buvimas eteryje kol kas nėra tinkamas.
Iki to laiko, kol situacija normalizuosis, mano humoristinei veiklai vietos nėra. Veikiausiai reikia pasirinkti kokią nors aiškią poziciją, palaikyti vieną ar kitą pusę.
– Ar jūs tokią poziciją pasirinkote?
– Žinote, mano pozicija sutampa su Vladimiro Semionovičiaus Vysockio dainos žodžiais „aš visada už tuos, kurie laimi“. Na, jeigu kalbėtume turėdami omenyje humoristinį kontekstą. O šiaip aš esu žmogus, kurio draugai taip pat eina į protestus, kuris turi artimųjų, giminių ir kuris...
– Ką jūs darysite toliau ir ką, jūsų manymu, šioje situacijoje baltarusiams reikia daryti toliau?
– Atvirai kalbant, aš dabar sėdžiu, priešais pasistačiau viskio butelį, kurio dar neatidariau, nes šiandien per vieną dieną viskas žlugo. Per vieną dieną žlugo mano karjera televizijoje, mano karjera radijuje.
Vedžiau prezidentinius renginius, kuriuose patyriau nuoširdų džiaugsmą, bendraudamas su Aliaksandru Grigorjevičiumi ir jo aplinkos žmonėmis, kurie man žmogiškai labai patiko, kurie man buvo labai malonūs. Ir iki šiol, ko gero, viskas taip ir yra.
Ir dabar aš suprantu, kad nežinau, ką man daryti toliau. Žinote, viskas kažkaip nepastebimai griūva. Atrodo, tarsi visa tai vyktų ne su manimi. Aš stebiu tas naujienas, man atrodo, kad visa tai vyksta kažkur Kipre, kad kažkokie radikalūs Kipro gyventojai, kovojantys su musulmonais ar krikščionimis, dabar pykstasi, ir tai vyksta ne su manimi, ne mano šalyje.
O kai suvokiu, kad viskas liečia mane, galvoju: „Velnias, ką daryti?“ Aš nuoširdžiai nežinau.
Kalbant apie Baltarusijos ateitį, aš tikiu, kad anksčiau ar vėliau visa tai baigsis. Atvirai kalbant, man pats svarbiausias dalykas – kad nebūtų tų aukų, apie kurias rašo, apie kurias jūs taip pat žinote. Kai tik ima žūti žmonės, tai jau tampa nebe protestu, tai nustoja būti valios išreiškimu ir tampa pilietiniu karu.
Ir kai aš matau, kad mano draugai yra ten, kai suprantu, jog iš esmės aš taip pat galėčiau ten būti ir taip pat galėčiau žūti, man pasidaro nebejuokinga. Man pasidaro baisu. Ir aš nuoširdžiai noriu, kad viskas tiesiog baigtųsi. Nesvarbu, į kurią pusę pakryptų, svarbiausia, kad viskas baigtųsi.
Delfi jau skelbė ir apie kitus žymius Baltarusijos televizijų laidų vedėjus, nusprendusius trauktis iš darbo.
Tarp jų – valstybinei televizijos ir radijo kompanijai priklausančių ATN, „Belarus 1“ laidų vedėjas Jauhenas Perlinas, STV dirbusi Taciana Borodkina ir radijo laidų vedėjas Aliaksandras Šusteris.
„Nei aš, nei mano vaikai jau nebesišypsosime jums iš televizorių ekranų. Sveikiname šalį su „pasirinkimu“! Nežinau, kada perskaitysite mano įrašą, nes stringa internetas. Bet nepamirškite, kad netgi dabar, kai „pasirinkimas“ jau padarytas, aš nebijau. Draugai! Žmonės! Ir jūs nebijokite! Neatimkite iš savo vaikų ateities“, – rugpjūčio viduryje rašė T. Borodkina.
J. Perlinas savo pareiškimą pavadino „Kas nutiko mano Baltarusijai?“ ir sakė, kad dabar nė viena iš jo vedamų laidų nebekelia jam tokių emocijų kaip anksčiau.
„Aš nusprendžiau, kad mano šiandieninis eteris „Belarus 1“ buvo paskutinis. Šiam sprendimui niekas nepadarė įtakos, priėmiau jį pats“, – rašė jis.
Apie sprendimą trauktis iš ATN pranešė jau minėtas S. Kozlovičius.
„Darbas ekrane man visada bus didžiulis malonumas. Bet štai ATN studijoje vakar sėdėjau paskutinį kartą. Sprendimas mano. Prieš akis – naujo darbo paieškos“, – instagrame parašė S. Kozlovičius.
Ar masiniai pasitraukimai A. Lukašenkai gali tapti problema?
Panašu, kad dar niekas iš aukščiausias pareigas Baltarusijos žiniasklaidoje užimančių asmenų neatsistatydino, o tai kol kas leidžia A. Lukašenkai kontroliuoti situaciją, sako Baltarusijos klausimus analizuojantis politologas, Maskvos Karnegio centro apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas.
Tačiau „įtampa dabar yra maksimali“, tvirtina A. Šraibmanas. „Tarp kai kurių darbuotojų draugų ir artimųjų yra protestų malšinimo aukų. Jie negali to ignoruoti, mėginti teisinti ir lyg niekur nieko grįžti pas savo artimuosius ir draugus“, – aiškina politologas.
Paskelbus prezidento rinkimų rezultatus, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš rinkimų klastojimą. Juos pasitiko pareigūnų smurtas. Tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, daugybė sumuštų, pranešama apie sulaikytųjų kankinimus.
Pasak su ekspertų organizacija „Atlantic Council“ bendradarbiaujančio nepriklausomo baltarusių politikos apžvalgininko Franako Viačorkos, pastarieji žurnalistų pasitraukimai iš darbo nebūtinai paskatins staigius pokyčius redakcijose, tačiau visgi gali paveikti laidų kokybę.
„A. Lukašenkai tai yra problema. Matome, kad pasitraukia naujienų laidų vedėjai – tai reiškia, jog režimas netenka populiarių veidų. Galima surasti naujų, bet užtruks, kol jie įgaus tokį pat populiarumą“, – dėsto F. Viačorka.
„Žiūrovai tą supranta ir jaučia. Tačiau tai taip pat gali paskatinti labai pavojingus dalykus. Juk žiūrovai tokiu atveju gali pasirinkti Rusijos žiniasklaidą“, – aiškina ekspertas ir atkreipia dėmesį į tai, kad žurnalistų pasitraukimai gali baigtis žiniasklaidos vakuumu.
„Mums taip pat dar reikės įvertinti, kiek reikšmingas bus Rusijos darbuotojų poveikis, nes vadovybėje tebėra baltarusiai“, – pridūrė F. Viačorka.
Kiek Baltarusijoje yra spaudos laisvės?
Šalies Konstitucijoje nurodoma, kad Baltarusijos žiniasklaida yra laisva. Tačiau organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF) patvirtina, kad šalies žurnalistai laisve tikrai nesidžiaugia.
Be to, užsienio žurnalistams ar vietos žiniasklaidos darbuotojams, nedirbantiems valstybinėje Baltarusijos žiniasklaidoje, apskritai sudėtinga gauti darbo leidimą.
„Baltarusijoje kritiką išreiškiantys žurnalistai ir tinklaraštininkai sulaukia grasinimų ir yra suimami, svarbūs naujienų puslapiai blokuojami, prieiga prie informacijos ribojama, žiniasklaidos įvairovės nėra. Valstybė vykdo visišką visų televizijos kanalų kontrolę“, – skelbia organizacija RSF.
„Euronews“ anksčiau bendravo su baltarusių žurnalistu ir aktyvistu, kuris baiminasi dėl savo saugumo. Prieš tai, išreiškęs kritiką A. Lukašenkai, žurnalistas 30 dienų praleido kalėjime.