Duodamas interviu Rusijos propagandistui Dmitrijui Kiseliovui, A. Lukašenka mėgino spėti, kad jei Vokietija atsisakytų amerikietiškų branduolinių ginklų, jie būtų nugabenti į Lenkiją.
„Juos pervežtų į Lenkiją. Taip. O tada aš pasiūlysiu V. Putinui sugrąžinti branduolinį ginklą į Baltarusiją. <...> Susitarsime, kokį. Tokį branduolinį ginklą, kuris būtų pats veiksmingiausias tokioje akistatoje“, – pareiškė A. Lukašenka.
Jo valdomos šalies teritorijoje yra galimybių dislokuoti rusiškus branduolinis ginklus, pridūrė jis.
„Baltarusijos teritorijoje tam pasiruošta. Aš, kaip rūpestingas šeimininkas, nieko nenugrioviau. Visi pastatai tebestovi vietoje“, – paaiškino A. Lukašenka.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Baltarusija atsisakė branduolinio ginklo savo teritorijoje ir 1993-iaisiais, kaip branduolinio ginklo neturinti valstybė, prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT).
Visi branduoliniai ginklai iš Baltarusijos teritorijos buvo išgabenti iki 1996-ųjų lapkričio. Iš viso iš šalies buvo išvežtos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų poligonuose sunaikintos 584 vidutinio ir mažojo nuotolio raketos, rašo rbc.ru.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos internetinėje svetainėje nurodoma, kad respublika „pasiruošusi plėtoti ir stiprinti NPT mechanizmus, didinti sutarties efektyvumą ir prisidėti įgyvendinant rezultatus, kurių pavyks pasiekti per 10-ąją peržiūros konferenciją, planuojamą surengti Niujorke 2022 metų sausio–vasario mėnesiais.“
2010-aisiais A. Lukašenka pareiškė, kad branduolinių ginklų išgabenimą laiko klaida.
„Branduolinio ginklo išgabenimas iš Baltarusijos tokiomis sąlygomis, su kuriomis sutiko mūsų nacionalistai, buvo siaubinga klaida. <...> Man teko pasirašinėti tą susitarimą, nes tiesiog neturėjau kur dingti: man darė spaudimą ir Rusija, ir amerikiečiai, esą, išvežkite, nes pažadėjote. Nebuvo galima to daryti, nes tai didžiulis turtas, brangi prekė, kurią galų gale reikėjo padoriai parduoti“, – A. Lukašenkos žodžius citavo baltarusių valstybinė agentūra BelTA.
Krymą pripažino Rusijos dalimi
Duodamas interviu, A. Lukašenka pareiškė, kad Krymas de jure ir de facto yra Rusijos teritorija. Jis neva jau susitarė su V. Putinu apsilankyti pusiasalyje. Pagal tarptautinės teisės nuostatas, Krymas yra Ukrainos teritorija, kurią Rusija aneksavo 2014-aisiais.
Pasak A. Lukašenkos, daugelio pasaulio šalių nepripažįstamo teisėtu Baltarusijos prezidentu, „po referendumo Krymas de facto ir de jure priklauso Rusijai“. Ar toks sprendimas taps oficialiu, A. Lukašenkos žodžius perdavusi agentūra BelTA nepatikslino.
Kiek anksčiau A. Lukašenka pareiškė, kad nuo aneksijos pripažinimo jį stabdė sankcijų grėsmė, taip pat susitarimai su buvusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Po to, kai dabartinis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsisakė pripažinti Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatus ir Kijevas prisijungė prie sankcijų Minskui, dviejų šalių santykiai gerokai pašlijo.
Kijevas ne kartą įspėjo A. Lukašenką dėl jo pareiškimų pripažinti Krymą Rusijos dalimi.
Šių metų rugpjūtį į ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Kirilas Kamyševas.
„Baltarusijos diplomatas pirmiausia buvo įspėtas, kad A. Lukašenkos išsakytas pasirengimas pripažinti Rusijos suverenitetą laikinai okupuotame Ukrainos Kryme prilygsta bendrininkavimui Kremliaus nusikaltime prieš Ukrainos teritorijos vientisumą ir suverenitetą su visais su tuo susijusiais tarptautiniais teisiniais padariniais. Tokiais pareiškimais jis pažeidžia Baltarusijos tarptautinius įsipareigojimus laikytis tarptautinės teisės normų ir principų“, – buvo sakoma pranešime.
Lapkritį A. Lukašenka skundėsi, kad V. Putinas nepaėmė jo kartu į Krymą.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą 2014 metų kovą, įvedusi į pusiasalį savo specialiąsias pajėgas, kad perimtų pagrindines institucijas ir kariuomenės bazes. Ukraina laiko Krymą okupuota savo teritorija.