Kazachstano diplomatijos vadovas Muratas Nurtleu paragino Minską „šiuo metu vykstančių procesų kontekste Astanos poziciją vertinti objektyviai“.
Jis pridūrė, kad „Kazachstanas vykdo subalansuotą ir taikią užsienio politiką, grįstą Jungtinių Tautų Chartijos principais ir visiems priimtinomis tarptautinės teisės normomis“, taip pat išreiškė įsitikinimą, kad visi valstybių tarpusavio nesutarimai turi būti sprendžiami diplomatiniais keliais.
Anksčiau A. Lukašenka Kazachstaną ir kai kurias kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis apkaltino bandymais „iš Rusijos vis imti, bet nieko neduoti mainais“: „Mes nesukame uodegos, kaip kad daro kai kurios kitos posovietinės šalys (...). Taip reikalai netvarkomi. Būkim vieningi! Jau greitai eisite pas tą pačią Rusiją ir prašysite paramos ir palaikymo“. Tokias mintis A. Lukašenka dėstė propagandiniam televizijos kanalui „Rossija“.
A. Lukašenka priminė, kad, kai „Kazachstane kas nors nutinka“, o omenyje turėjo 2022 metų sausį vykusius protestus, šalis kreipiasi ne į Kiniją, Indiją ar Pakistaną, o į Rusiją ir Baltarusiją: „Ei, Putine, Lukašenka, padėkit!“ Ir mes per pusdienį ten pasiuntėme Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) taikdarių – mūsų lėktuvai leidosi Kazachstane. Ir viskas nurimo“.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Kazachstanas oficialiai neprisijungė prie Vakarų sankcijų prieš Rusiją, tačiau stengėsi laikytis pagrindinių prekybos ribojimų, baimindamas antrinių ribojimų. Neseniai respublikos vicepremjeras Serikas Žumangarinas pareiškė, kad valdžia neketina „aklai“ daryti visko, ką dėl Maskvos liepia Vakarai.
A. Lukašenkos pasisakymai suglumino ne tik Kazachstaną. Tame pačiame interviu Baltarusijos vadovas sukritikavo ir kitos NVS narės Armėnijos valdžios politiką Vakarų atžvilgiu: „Kam tie armėnai be mūsų dar reikalingi? Niekam jie nereikalingi. Lai vysto savo ekonomiką ir orientuojasi į tai, ką turi. Kokia dar Prancūzija? Koks ten Macronas? Rytoj to Macrono nebebus, ir visi tą Armėniją pamirš“, – dėstė A. Lukašenka.
Netrukus Baltarusijos ambasados Armėnijoje pastatas buvo apmėtytas kiaušiniais, pomidorais ir bulvėmis.
Birželį Armėnija iš Minsko išsikvietė savo ambasadorių konsultacijai. Toks sprendimas priimtas po to, kai respublikos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas apkaltino A. Lukašenką talkinus Azerbaidžanui pastarajame kare prieš Armėniją ir atsisakė atvykti į Baltarusiją.
Jau anksčiau paaiškėjo, kad A. Lukašenka žinojo apie Baku planus 2020 metais veržtis į Kalnų Karabachą. Per susitikimą su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu gegužės viduryje Baltarusijos vadovas šiais metais 44 dienas trukusius karinius veiksmus regione pavadino „išlaisvinimo karu“ ir priminė, kaip kartu su I. Alijevu padarė išvadą, kad „kare laimėti galima“.