M. Le Pen kritikuoja Macrono kelionės į Maskvą ir Kijevą rezultatus

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatė prezidento rinkimuose Marine Le Pen nemano, kad Rusija puls Ukrainą, tačiau sako, kad Emmanuelis Macronas savo diplomatiniais vizitais Maskvoje ir Kijeve nieko nepasiekė, kad būtų sureguliuota krizė Ukrainoje.

„Aš netikiu Rusijos įsiveržimu į Ukrainą. Apskritai netikiu, kad Rusija nori užkariauti Ukrainą“, – pirmadienį interviu radijui „Europe 1“ sakė Prancūzijos Nacionalinio sambūrio (RN) partijos lyderė, žinoma dėl savo prorusiškos pozicijos.

Pasak jos, V. Putino surengtas E. Macrono priėmimas „buvo toks šaltas, kad to negalima buvo nepastebėti“.

„Emmanuelis Macronas vyko (į Rusiją ir Ukrainą) ne kaip Prancūzijos prezidentas, o kaip menkas NATO ir Europos Sąjungos pasiuntinys“, – pareiškė M. Le Pen, mesianti iššūkį perrinkimo siekiančiam valstybės vadovui per balandį vyksiančius prezidento rinkimus.

Komentuodama Prancūzijos prezidento pareiškimą, jog jis „pasiekė, kad nebūtų (padėties) pablogėjimo ir eskalacijos“, prancūzų politikė atsakė: „Bėda tik ta, kad tai yra melas, kurį Kremlius iš karto paneigė“.

Radijo „Europe 1“ komentare buvo paaiškinta, kad M. Le Pen kalbėjo apie Rusijos prezidento oficialaus atstovo paaiškinimą, esą toks vizito rezultatų vertinimas yra „neteisingas“, ir pastabą, kad susitikimas padėjo pagrindą tolesniam bendram darbui dėl Ukrainos.

Pasak M. Le Pen, Prancūzijos ir Rusijos diplomatiniai santykiai buvo „itin blogi daug metų“. Tokia įtampa šalių santykiuose, anot M. Le Pen, siejama su Prancūzijos dalyvavimu NATO sąjungininkų pajėgų vadovybėje, iš kurios ji nori išvesti savo šalį.

„Prancūzija nebeatrodo tokia arbitrė, kokia visada buvo (...), o aš norėčiau, kad ji ir vėl ja taptų, ypač susiduriant su įtampomis, kurios gali kilti“, – kalbėjo politikė.

E. Macrono, kaip prezidento, veiklos „tarptautinį rezultatą“ ji pavadino katastrofišku ir pareiškė, kad būdama Prancūzijos prezidentė ji galėtų palaikyti gerus santykius su Rusija.

Anot M. Le Pen, Ukrainos „krizė gali tapti pavojinga“, ir tuomet padėtis „pasisuks blogai“.

Ukrainos krizėje ji įžvelgė „iš dalies Kubos krizę, tik atvirkščiai“.

„Per Kubos krizę, jei atsimenate, buvo tas pats: Jungtinės Valstijos nenorėjo, kad būtų pasiekiamos (raketų), ir tai tapo krizės priežastimi. Manau, kad Jungtinės Valstijos turi neleisti provokacijų, kurios kursto šį „atgrasymo“ šaltąjį karą“, – sakė M. Le Pen.

Anot M. Le Pen, Rusija karius ir karinę techniką Ukrainos pasienyje ėmėsi telkti todėl, kad Vakarai anksčiau pažeidė žodinius susitarimus su Maskva, jog NATO nesiplės į rytus.