Beveik po dviejų dešimtmečių antrąja užsienyje gimusia JAV pirmąja ponia tapusi Melania Trump turi šansų atkartoti šį modelį. Itin sėkmingai jos atliktas vaidmuo liko paskendęs visame tame triukšme ir isterijoje dėl Donaldo Trumpo inauguracijos. Ši moteris elegantiška tiek išvaizda, tiek manieromis ir akivaizdžiai primena Jacqueline Kennedy, rašo „Politico“.
Be to, M. Trump apdairiai įteikė „Tiffany“ dovaną kadenciją baigiančio prezidento Baracko Obamos šeimai. Ši moteris ir toliau demonstravo prielankumą savo sutuoktiniui net ir po socialiniame tinkle „Twitter“ kilusio triukšmo dėl vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota staiga pasikeitusi pirmosios ponios nuotaika, kai tik jos sutuoktinis nusisuka į kitą pusę. Žaibišku greičiu sukurta grotažymė, skirta pirmajai poniai – kankinamai aukai, maldaujančiai pagalbos.
Kitaip tariant, M. Trump yra galinga. Jos turima galia pasiteisinti laimint milijonų jos nemėgstančių amerikiečių ir užsieniečių prielankumą, net ir tų, kurie mano, kad D. Trumpas – tai atsiskyrėliškas, impulsyvus ir netgi pavojingas monstras. M. Trump turima galia po 15 dienų trukusių protestų, biurokratinio maištavimo, kenksmingų informacijos nutekinimų ir sumažėjusių palaikymo reitingų dabar gali patraukti administracijos dėmesį. Kitaip tariant, Slovėnijoje gimusi pirmoji JAV ponia M. Trump gali būti naudinga Baltiesiems rūmams, jei tik atitinkami asmenys sugebės tinkamai šią galią panaudoti.
1. Amerikos didybės ambasadorė
Kiekviena pirmoji ponia būna linkusi pasirinkti interesų sritį. Pavyzdžiui, Barbara Bush pasirinko raštingumą, Michelle Obama dėmesį telkė į vaikų nutukimo bėdą. Atsižvelgiant į D. Trumpo administracijos užduodamą toną, galima būtų įsivaizduoti, kad M. Trump galėtų tapti JAV išskirtinumo gynėja.
Kas geriau galėtų iliustruoti garsųjį D. Trumpo pažadą sugrąžinti Amerikai didybę, jei ne pačioje artimiausioje jo aplinkoje esanti jo sutuoktinė, nusprendusi atvykti į Ameriką?
M. Trump kilusi iš pasaulio dalies, kuriai puikiai žinomi karo, netekčių, skurdo, autoritariškumo ir politinio persekiojimo siaubai. Ji žino geriau nei daugelis amerikiečių, kokia yra Amerikos kaip palaiminimo ir stebuklo vertė, kaip svarbu šią šalį išlaikyti stiprią, klestinčią ir laisvą.
Atsižvelgiant į visa tai galima teigti, kad pirmoji JAV ponia M. Trump galėtų skatinti pačius amerikiečius labiau vertinti savo šalį, ji gali reikšti paramą JAV piliečių mokslams aukštosiose mokyklose ir koledžuose, skatinti jaunąją kartą suvokti ir išmokti Šaltojo karo pamokas ir t. t. Dar ji galėtų parašyti vaikams skirtą knygą apie Amerikos didybę.
Nenuvargstanti Jungtinių Valstijų proteguotoja M. Trump galėtų ne tik tapti patrauklia asmenybe milijonams rinkėjų, išreiškusių paramą jos sutuoktiniui, bet ir turėtų potencialo nudriekti kelius į širdis patriotiškai nusiteikusių amerikiečių, gyvenančių centrinėje šalies dalyje, ir per rinkimus nesiryžusių balsuoti už veiklųjį milijardierių.
2. Legalios imigracijos gynėja
Tapusi Amerikos didybės ambasadore M. Trump galėtų pakreipti šiek tiek kita linkme supratimą apie administracijos požiūrį į imigraciją. Įžymybės, žinovais save vadinantys asmenys ir pačios įvairiausios žiniasklaidos priemonės neretai trina ribas tarp legalios ir nelegalios imigracijos. Tenka pripažinti, kad kur kas paprasčiau pulti asmenį už iš esmės prieš imigraciją nukreiptą politiką nei prieš nelegalią imigraciją nukreiptas politines priemones.
Kadangi M. Trump pati yra imigrantė, ji – tobulas asmuo, galintis pareikšti savo poziciją ir įtikinti milijonus pirmosios, antrosios ir trečiosios kartos imigrantų, gyvenančių JAV, kad ši šalis – tai jiems skirta vieta. Dar ji galėtų dalyvauti priesaikos davimo ceremonijose ir surengti priėmimų legaliems imigrantams Baltuosiuose rūmuose. Tokiais būdais būtų akcentuojama būtinybė kviestis į JAV tuos, kurie laikosi taisyklių ir nepažeidžia įstatymų. Vis tik egzistuoja ir vienas ganėtinai slidus povandeninis akmuo – jos pačios imigracijos statuso klausimas gali būti pakartotinai iškeltas, o juk praeityje ji stengdavosi šios temos kaip įmanydama vengti.
3. Pirmoji diplomatė
Nori administracija to ar ne, jai prireiks sąjungininkų visame pasaulyje, o ypač svarbūs tradiciniai partneriai, esantys kitoje Atlanto vandenyno pusėje – NATO šalys narės. Tenka pripažinti, kad D. Trumpas pasižymėjo išskirtinu startu šiuo klausimu, priversdamas sunerimti daugelį ilgalaikių sąjungininkų dėl Jungtinių Valstijų įsipareigojimų. Vis tik tam tikru metu pokyčiai neišvengiamai turės įvykti, o koks gi galėtų būti geresnis valdžios sprendimas, siekiant šiltesnių santykių su Europos sostinėmis, nei siųsti buvusią europietę?
Sakydama kalbas, dalyvaudama priėmimuose bei turuose Europos žemyne ir galbūt kitose su JAV glaudžiais bendradarbiavimo saitais susietose pasaulio šalyse (Australijoje, Kanadoje, Meksikoje), M. Trump galėtų tapti ryškiu pavyzdžiu, pasauliui siunčiančiu žinią apie tebesitęsiantį Amerikos domėjimąsi. Puikus variantas – M. Trump vizitas jos tėvynėje, kur ji leistų laiką giminaičių apsuptyje ir idealiuoju atveju lankytųsi tėvynėje kartu su sutuoktiniu. Žinoma, toks scenarijus netaptų tiksliu moderniuoju garsiojo Jacko Kennedy vizito į Prancūziją atitikmeniu, kai jo žmona buvo apsupta palaikytojų, o sutuoktinis pareiškė, kad yra vyras, atlydėjęs Jacqueline Kennedy į Paryžių. Vis tik toks scenarijus neabejotinai taptų puikia daug žadančia pradžia.
4. Paslaptinga moteris
Galbūt intuityviai ar gavusios itin vertingų patarimų ankstesnės pirmosios ponios J. Kennedy ir Nancy Reagan pripažino svarbią viešųjų ryšių tiesą: žmonės visada nori to, ko neturi. Abi šios moterys, pasižyminčios savotišku žavesiu, visada stengėsi per daug neatsiskleisti ir pernelyg neatvirauti su žiniasklaida bei visuomene.
Planuotai ar atsitiktinai M. Trump yra net labiau nepasiekiama nei jos pirmtakės. Šis faktas atrodo dar labiau neįtikėtinai, atsižvelgiant į vieną nuodugniausių ir daugiausia kalbų sukėlusių prezidentinių kampanijų istorijoje. Pirmoji ponia M. Trump apie savo pačios mintis, nuomones ir netgi gyvenimo istoriją papasakojo tikrai labai nedaug. Paslaptingumas – itin retai politikos pasaulyje pasitaikantis dalykas, todėl jo vertė itin didelė, nes kai tik ji prabils, žmonės jos neabejotinai klausys.
Pirma mintis, ateinanti į galvą apie M. Trump, - jai politika yra tamsus miškas, galbūt netgi kelia nuobodulį. Vis tik panašu, kad net ir tokios asociacijos dirba jos naudai. Dauguma paprastų šios valstybės gyventojų, neturinčių sąsajų su valdžios viršūnėlėmis, jaučiasi lygiai taip pat. Ji turi savo pačios karjerą, savo pačius interesus, su kuriais tvarkosi savarankiškai. Maža to, kai tik ji prabyla, už įspūdingo išorinio vaizdo galima pajausti plieno gaidelę. Keliuose kruopščiai parengtuose ir suplanuotuose interviu ji tikrai neatrodo linkusi neapgalvotai prikalbėti dalykų, dėl kurių vėliau tektų gailėtis.
5. Gyvenančioji su sunkaus charakterio sutuoktiniu
Vis dėlto šiuo metu svarbiausia M. Trump tenkanti užduotis – įtikinti amerikiečius, kad jie neparinko pavojų keliančios parodijos. Pirmoji ponia artima jam labiau nei kas kitas: pažįsta jį beveik du dešimtmečius, iš kurių 12 m. yra jo sutuoktinė, šeimoje auga vaikas. Būtų naudinga, jei ji JAV gyventojams papasakotų bent šį tą, kas galėtų paaiškinti, kodėl jiedu tiek metų kartu.
Savaime suprantama, ji tai gali padaryti taip, kaip jai atrodo patogiausia, t. y. pasirinkti jai priimtiniausią būdą. Tikėtina, kad jai nelabai patiktų variantas, kurį pasirinko Billas ir Hillary Clinton, „atsitiktinai“ nufotografuoti dėvintys maudymosi kostiumelius ir šokantys. Kažin ar tiktų ir Michelle Obama pasirinktas variantas, kai ji papasakojo apie kojines susirinkti nepageidaujantį sutuoktinį. Bet kuriuo atveju būtų naudinga atskleisti šiek tiek daugiau detalių apie D. ir M. Trump pažintį ir dalykus, sutvirtinančius jųdviejų bendrą gyvenimą.
Ne ką tebuvo naudinga ir neseniai D. Trumpo su žmona minėta vestuvių sukaktis. Tiesą pasakius, M. Trump metinių dieną iš Baltųjų rūmų išvyko į Niujorką, palikdama savo sutuoktinį švęsti vieną. Neabejotinai žmonių dėmesį traukia ir tai, kad, panašu, nei D. Trumpas, nei jo žmona pernelyg nesirūpina tuo, ką apie jųdviejų santykius mano žmonės. Nepriklausomai nuo to, ar jiems tai patinka, ar ne, žmonės apie jų gyvenimą kalbės ne tik visą šią prezidentinę kadenciją, bet ir dar ilgai po jos. Žmonės kalbas skleis nepriklausomai nuo to, ką M. Trump darys, ar ko nedarys. Vis dėlto tik ji pati gali rinktis: leisti jiems manyti blogiausia ar suteikti galimybę įžvelgti šį tą geresnio.