E. Macronas, ką tik grįžęs po vizito Kinijoje, kur lankėsi praėjusią savaitę, sulaukė kritikos, kai per sekmadienį paskelbtą interviu pasakė, kad Taivano atžvilgiu Europa neturi sekti nei Vašingtonu, nei Pekinu. Šie jo komentarai grasina užgožti dviejų dienų vizitą Nyderlanduose, skirtą pabrėžti naują Paryžiaus ir Hagos santykių raidą po „Brexito“ lūžio.
E. Macronas, lydimas žmonos Brigitte ir septynių ministrų, vakarieniaus su Nyderlandų karaliumi Vilhelmu Aleksandru ir karaliene Maxima, apžiūrės nepaprastai populiarią Johanneso Vermeerio parodą Amsterdamo „Rijksmuseum“ ir kanalo baržoje susitiks su ministru pirmininku Marku Rutte.
Tačiau dabar visų dėmesį kausto Prancūzijos prezidento kalba apie „Europos suverenumą“, kurioje jis palies saugumo ir ekonomikos klausimus. Šią kalbą E. Macronas turi pasakyti antradienio popietę Nyderlandų „Nexus“ institute Hagoje. Jis pasinaudos proga išdėstyti „ekonominio saugumo doktriną“, nukreiptą prieš Kiniją ir JAV, Europai nerimaujant dėl JAV klimato subsidijų.
Duodamas interviu keliems žiniasklaidos leidiniams, įskaitant Prancūzijos verslo dienraštį „Les Echos“ ir „Politico“, E. Macronas sakė, kad „mes nenorime priklausyti nuo kitų ypač svarbiais klausimais“, jis paminėjo energetikos sritį, dirbtinį intelektą ir socialinius tinklus.
Tame pačiame interviu dėl Taivano E. Macronas sakė, kad Europa rizikuoja įsivelti į „krizes, kurios nėra mūsų“, ir gynybos reikaluose turėtų „mažiau priklausyti nuo amerikiečių“. Europai iškilo grėsmė tapti vasale tarp JAV ir Kinijos, o vietoj to ji galėtų būti trečiuoju poliu, sakė jis. „Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti Amerikos sekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių ritmo bei Kinijos perdėtos reakcijos“, – sakė E. Macronas po trijų dienų valstybinio vizito Pekine.
„Smegenų mirtis“
Šie E. Macrono komentarai sukėlė klausimų, kaip ir ankstesni pasisakymai apie Ukrainą. „Be jokios abejonės, kažkur įvyko smegenų mirtis“, – pareiškė Lenkijos tarptautinių santykių instituto (PISM) direktorius Slawomiras Debskis, turėdamas omenyje formuluotę, kurią Prancūzijos prezidentas panaudojo 2019 m. apibūdindamas NATO.
Savo ruožtu Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant E. Macrono komentarų, „pasitiki“ santykiais su Prancūzija.
Prancūzijos vyriausybė atmetė kritiką, Eliziejaus rūmų atstovė antradienį sakė, kad Prancūzijos prezidentas ne kartą pabrėžė, jog Paryžius nėra taip glaudžiai susijęs su Kinija, kaip su JAV, svarbiausia Taivano sąjungininke. „JAV yra mūsų sąjungininkė, mus vienija bendros vertybės“, – pabrėžė ji.
Kita vertus, Kinija yra partnerė ir sisteminė varžovė, bet Paryžius siekia su ja bendradarbiauti, kad sumažintų įtampą ir spręstų pasaulio problemas, pridūrė ji. Be to, kalbant apie dešimtmečius nepriklausomai valdomą Taivaną, Prancūzija palaiko status quo.
„Stumia save į izoliaciją“
Anksčiau stiprios kritikos pažėrė ir vienas Vokietijos įstatymų leidėjas. Opozicinės krikščionių demokratų partijos (CDU) užsienio reikalų specialistas Norbertas Röttgenas antradienį radijo stočiai „Deutschlandfunk“ sakė, kad E. Macronas pats save stumia į izoliaciją.
„E. Macronas izoliuojasi Europoje, jis silpnina Europos Sąjungą ir iš tiesų prieštarauja tam, ką Europos Komisijos pirmininkė sakė Pekine“, – teigė N. Röttgenas, turėdamas galvoje Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, lydėjusią E. Macroną per vizitą Pekine.
„Manau, kad kalbos apie Europos suverenitetą neturi jokio ryšio su tikrove“, - sakė N. Röttgenas. Jo teigimu, tereikia pritaikyti šias kalbas Ukrainos atžvilgiu ir paklausti, ar iš tikrųjų Europos saugumą gina Prancūzija ar Europa, ar tai ir vėl daro Jungtinės Amerikos Valstijos. Pasak N. Röttgeno, JAV tikriausiai „visiškai neprieštarautų“, jei europiečiai būtų pajėgūs patys garantuoti Europos saugumą. „Mūsų gėdai, mes ir vėl to negalime. O Prancūzijos indėlis remiant Ukrainą kuklus. Iš tiesų suverenitetas ir Prancūzijos prezidento retorika neturi nieko bendra“, - sakė N. Röttgenas.
„Prancūzai ir olandai tapo artimesni“
E. Macronui pasakius kalbą, trečiadienį Paryžius ir Haga pasirašys „inovacijų paktą“, daugiausia skirtą bendradarbiavimui puslaidininkių, kvantinės fizikos ir energetikos srityse. Prancūzija ir Nyderlandai taip pat sieks, kad iki 2024 m. būtų baigta rengti gynybos sutartis. Vizitas taip pat skirtas sustiprinti glaudesnius dviejų šalių, kadaise visiškai priešingo požiūrio į taupymą ir socialines išlaidas, ryšius.
Kaip paskelbė Eliziejaus rūmai, „nuo karo Ukrainoje pradžios pozicijos suartėjo“, ypač dėl Europos suvereniteto, „prancūzai ir olandai tapo artimesni, kai dėl „Brexito“ Nyderlandai prarado Europos Sąjungoje tradicinę sąjungininkę Didžiąją Britaniją“.
Tai pirmasis valstybinis Prancūzijos lyderio vizitas į Nyderlandus nuo 2000 metų. Nyderlandų karališkoji šeima su valstybiniu vizitu Prancūzijoje lankėsi 2016 metais.