Šie susitikimai, kuriuose taip pat dalyvaus dešiniojo sparno, socialistų ir komunistų lyderiai, bus pirmieji E. Macrono bandymai rasti išeitį iš situacijos, galinčios sužlugdyti jo antrosios kadencijos reformų planus.
Derybų maratoną prezidentas pradės pokalbiu su tradicinės dešiniosios Respublikonų partijos (LR) vadovu Christianu Jacobu. Respublikonų pozicijos pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo, bet dabar jie gali sustiprinti savo įtaką, jei sutiks užtikrinti E. Macronui balsų daugumą.
Su valstybės vadovu susitiks ir kairiųjų aljanso NUPES atstovai – Socialistų partijos lyderis Olivier Faure'as bei Komunistų partijos vadovas Fabienas Rousselis. Tačiau susitikimas su šio aljanso vadovu, kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeanu-Lucu Melenchonu (Žanu Liuku Melanšonu), neplanuojamas.
Antradienį 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) numatytas retas E. Macrono susitikimas su kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lydere M. Le Pen, kuri buvo jo pagrindinė varžovė gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose.
Šių diskusijų tikslas – „rasti sprendimus, kurie pasitarnautų prancūzams“ tuo metu, kai nėra „alternatyvios daugumos“ E. Macrono valdančiajam aljansui, sakė vienas prezidentūros pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Parlamentinių partijų atstovai Eliziejaus rūmuose bus priimami atskirai.
Parlamento rinkimų rezultatai sudavė skaudų smūgį prezidentui ir jo reformų darbotvarkei, o jo stovykla susidūrė su politinės aklavietės grėsme.
Nors E. Macrono centristų koalicija „Kartu“ (Ensemble) užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą.
Dėl sėkmingo M. Le Pen partijos RN ir J.-L. Melenchono koalicijos, kurią sudaro jo paties kraštutinių kairiųjų judėjimas „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI), socialistai, žalieji ir komunistai, pasirodymo E. Macronui bus sunkiau įgyvendinti savo darbotvarkę, dėl kurios jis buvo gegužę buvo perrinktas antrai kadencijai, įskaitant pažadus mažinti mokesčius ir pakelti pensinio amžiaus kartelę nuo 62 iki 65 metų.