Praėjus ištisoms šešioms savaitėms po pirmalaikių rinkimų, kurių rezultatai parodė, kad E. Macronas prarado santykinę daugumą parlamente, jis vis dar nėra paskyręs naujo premjero, kurio pirmoji svarbi užduotis bus pateikti kitų metų biudžeto planą Nacionalinei Asamblėjai.
Kairiojo sparno „Naujasis liaudies frontas“ (NFP), kuris rinkimuose iškovojo daugiausiai mandatų, yra sakęs norįs, kad naująja ministre pirmininke taptų 37-erių ekonomistė Lucie Castets. Tačiau E. Macrono jėgos neparodė didelio susidomėjimo šia idėja ir savo ruožtu teikia pirmenybę galimam aljansui su tradicine dešine.
„Atvykome čia norėdami priminti prezidentui, kaip svarbu gerbti rinkimų rezultatus ir ištraukti šalį iš paralyžiaus“, – pareiškė L. Castets, penktadienį atvykdama į Eliziejaus rūmus lydima kitų NFP atstovų. Ji kartu su savo sąjungininkais yra pasiryžusi ieškoti „kompromiso, kadangi niekas neturi absoliučios daugumos“, ir sieks „stabilumo“, tvirtino L. Castets.
Be to, prieš susitikimą su E. Macronu kairiosios partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) koordinatorius Manuelis Bompardas perspėjo: „Mes su juo nesiderėsime.“ Vietoj to jis paskelbė, kad „mes pasakysime jam, jog nėra alternatyvos Lucie Castets paskyrimui“.
„Pasirengusi formuoti koalicijas“
Nepaisant to, E. Macrono sąjungininkai, kurie po rinkimų pareiškė, kad „niekas nelaimėjo“, argumentavo, jog kairiųjų blokas yra pernelyg silpnas, kad galėtų pretenduoti į ministro pirmininko postą, ir vietoj to viliasi sutelkti daugumą aplink centristų figūrą.
Išvykdama iš Eliziejaus rūmų L. Castets žurnalistams teigė, kad iš tikrųjų pastebėjo „prezidento pagundą sukurti nuosavą vyriausybę“. Ji pati esą yra „pasirengusi jau šiandien formuoti koalicijas“ ir kalbėtis su kitomis politinėmis grupėmis.
E. Macronas derybose pripažino, kad visos partijos, besipriešinančios kraštutiniams dešiniesiems, „teisėtai gali valdyti“, tvirtino socialistų lyderis Olivieris Faure.
Dabartinis laikotarpis yra ilgiausias, kai Prancūzija po įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų neturi vyriausybės vadovo. E. Macronas buvo pareiškęs, kad neteiks pirmenybės užduočiai rasti šį postą galintį užimti žmogų per Paryžiaus olimpines žaidynes, kurios baigėsi rugpjūčio 11 dieną.
Premjeras Gabrielis Attalis šiuo metu vadovauja laikinajai vyriausybei.
Opozicijos veikėjai aštriai kritikuoja E. Macroną už tai, kad prireikia tiek daug laiko. Pavyzdžiui, Žaliųjų partijos senatorius Yannickas Jadotas pavadino prezidento poziciją „demokratijos neigimu“. Pranešama, kad jau nekantrauja net ir kai kurie paties E. Macrono sąjungininkai.
Vienas jo biuro pareigūnas ketvirtadienį patikino, kad „prezidentas yra Prancūzijos žmonių pusėje“.
Derybose, numatytose penktadienį ir pirmadienį, dalyvauja viso politinio spektro atstovai.
E. Macrono biuras nenurodė, kada prezidentas gali apsispręsti dėl premjero skyrimo, tačiau stebėtojai mano, kad jis tai gali padaryti kitą savaitę.