„Šiandien noriu padėkoti visiems, kurie organizavo referendumą: merams, valstybės tarnautojams, rinkimų komisijai, JT stebėtojams, - sakė jis. – Rinkėjai priėmė sprendimą. Dauguma jų patvirtino norą, kad Naujoji Kaledonija liktų Prancūzijos sudėtyje. Kaip valstybės vadovas aš sveikinu šį pasitikėjimo respublika gestą“.
E. Macronas taip pat pareiškė „nuolankiai“ priimąs referendumo rezultatus, kadangi „girdi tų, kurie siekia nepriklausomybės, balsą“. „Noriu jiems pasakyti: tik kartu su jumis mes sukursime Naujosios Kaledonijos ateitį“, - pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
Prancūzijos užjūrio teritorijų ministerijos duomenimis, suskaičiavus visus balsalapius, Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės priešininkai turi 53,26 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas siekė 85,64 proc.
2018 metais per pirmąjį referendumą prieš atsiskyrimą nuo Prancūzijos Naujojoje Kaledonijoje balsavo 56,7 proc. jo dalyvių.
Naujoji Kaledonija - Prancūzijos užjūrio administracinis-teritorinis darinys, turintis ypatingąjį statusą, kurį ji gavo 1988 metais pagal Matinjono susitarimus. Ten daugelį metų tvyro didelė etninė įtampa, susiduriama su socialiniais ir ekonominiais sunkumais, kurie dar labiau kursto separatistines nuotaikas.
Pagal 1998 metais pasirašytą susitarimą, Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės šalininkai galės surengti dar vieną referendumą 2022 metais.