Macrono šalinasi net artimiausi jo sąjungininkai

Neseniai Emmanuelis Macronas apstulbino Prancūziją, paskelbdamas pirmalaikius rinkimus. Skubos tvarka surengtame aukščiausių vyriausybės spaudos pareigūnų susitikime Eliziejaus rūmų komunikacijos vadovai prisipažino neturėję jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad kandidatai turėtų viešai lygiuotis į E. Macroną, idant išsaugotų savo vietas, teigia trys birželio 10 d. susirinkime dalyvavę asmenys, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. E. Macronas ne tik nemaloniai nustebino daugumą savo artimiausių padėjėjų, bet ir sunerimta, kad jo „prekės ženklas“ bus toksiškas.

Prezidentas laikomas tokiu balastu, kad dešimtys įstatymų leidėjų, kurie prisijungė prie jo pačioje pradžioje, kai jis nuo nulio kūrė savo centristinę partiją, nenori jo matyti rinkimų kampanijoje.

Net kadaise buvę ištikimi sąjungininkai – tokie sunkiasvoriai kaip finansų ministras Bruno’as Le Maire’as, vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas ir ministras pirmininkas Gabrielis Attalis – laikosi atokiau.

Problema, kaip priversti 46-erių metų lyderį laikytis nuošaliai, tampa vis aktualesnė, nes jo veiksmai tampa vis padrikesni. Šią savaitę vienoje tinklalaidėje jis kreipėsi į tautą beveik dviejų valandų trukmės interviu, perspėdamas apie „pilietinį karą“, jei kraštutinių dešiniųjų ir (arba) kairiųjų blokas nugalėtų. Jo pagrindinė varžovė Marine Le Pen atmetė šiuos komentarus kaip „panikos kėlimą“, kuris neveikia rinkėjų. Naujausios apklausos, rodančios, kad jos kraštutinės dešiniosios partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) persvara didėja, patvirtina argumentą, kad E. Macrono taktika šlubuoja.