Tik 24 proc. prancūzų pasitiki E. Macronu, rodo ketvirtadienį paskelbti nuomonės tyrimo instituto „Elabe“ rezultatai. Tai yra penkiais procentiniais punktais mažiau nei per ankstesnę apklausą. Mažesnis pasitikėjimas E. Macronu yra buvęs tik 2018 m. gruodį – per vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestų kulminaciją. Tada juo pasitikėjo tik 23 proc. žmonių. E. Macronas prezidento pareigas pradėjo eiti 2017 m.
Remiantis ketvirtadienį paskelbtais skaičiais, pasitikėjimas prezidentu smuko visose politinėse stovyklose – ir tarp E. Macrono šalininkų: tik 71 proc. jų pasitiki 46-erių šalies prezidentu. Tai yra trimis procentiniais punktais mažiau nei per paskutinę apklausą.
Tarp kairiųjų radikalų pažiūrų buvusio kandidato į prezidentus Jeano Luco Mélenchono šalininkų pritarimas E. Macronui sumažėjo iki 17 proc. (minus 6 procentiniai punktai), tarp dešiniųjų populistų, susibūrusių apie Marine Le Pen, rėmėjų – iki 6 proc. (minus 6 procentiniai punktai).
M. Le Pen „Nacionalinio susivienijimo“ (RN) pirmininką Jordaną Bardellą, remiantis apklausa, teigiamai vertina 38 proc. apklaustųjų, pačią M. Le Pen – 33 proc.
Apklausa atlikta birželio 11–12 dienomis, paklaida yra nuo 1,1 iki 2,5 procentinio punkto.
Sekmadienį per Europos Parlamento (EP) rinkimus Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas (RN) smarkiai aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono stovyklą.
Rezultatai yra smūgis E. Macronui, ilgai save pateikusiam kaip atsvarą kraštutiniams dešiniesiems Europoje ir du kartus per prezidento rinkimus nugalėjusiam RN lyderę Marine Le Pen.
Rinkimų rezultatai taip pat žymi kritišką akimirką, kai visų akys nukryps į 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus. Per juos E. Macronas nebegalės varžytis, o M. Le Pen mano turėsianti geriausią galimybę laimėti Eliziejaus rūmus.
