Gruodį vykę rinkimai buvo numatyti pagal Europos Sąjungos palaikytą susitarimą tarp keturių didžiausių Makedonijos partijų, siekiant išspręsti ilgai užsitęsusią šalies politinę krizę.
Parlamentas informavo prezidentą Giorgę Ivanovą, kad buvusio premjero ir veterano konservatorių lyderio Nikolos Gruevskio vadovaujama partija VMRO-DPMNE nesugebėjo suformuoti vyriausybės per numatytas 20 dienų, nurodė šalies vadovo biuras.
Vienas šaltinis prezidentūroje informavo naujienų agentūrą AFP, kad G. Ivanovas pradės konsultacijas iš naujo.
Per rinkimus VMRO-DPMNE užsitikrino 51 mandatą 120 vietų parlamente, o dviem mažiau gavo pagrindinė opozicijos Socialdemokratų partija (SDSM).
Tokie apylygiai rezultatai reiškia, kad etninių albanų partijos, pasidalijusios 20 likusių vietų parlamente, įgyja lemiamą vaidmenį, bet N. Gruevskiui nepavyko su jomis susitarti.
Trys pagrindinės etninės partijos reikalauja, kad albanų kalba būtų paskelbta valstybine.
Kaip nurodo analitikai, dabar G. Ivanovas gali prašyti Socialdemokratų pamėginti suformuoti vyriausybę arba siekti sudaryti platesnę koaliciją.
SDSM lyderis Zoranas Zajevas išreiškė viltį, kad prezidentas suteiksiąs jam šią galimybę, nes antraip jo veiksmai „prieštarautų konstitucijai“. Tuo tarpu VMRO-DPMNE tvirtina, kad „vienintelis brandus sprendimas“ yra nauji rinkimai.
Europos Komisijos atstovė Maja Kocijancic paragino Makedonijos prezidentą greitai duoti nurodymą lyderiui, galinčiam suformuoti „stabilią, tvirtą ir atskaitingą koaliciją“.
Briuselyje žurnalistams ji sakė, kad ši koalicija turėtų būti „kaip įmanoma platesnė“, aiškiai linkusi į reformas ir palaikanti bendradarbiavimą tarp etninių grupių.
Makedonijos politinė krizė prasidėjo po 2015 metų vasarį kilusio masinio skandalo dėl pokalbių pasiklausymo. Tada šalyje nuvilnijo demonstracijų banga, kai į gatves išdėjo tiek vyriausybės priešininkai, tiek jos šalininkai.
Prieš dešimtmetį premjeru tapęs N. Grujevskis 2016 metų sausį atsistatydino, atverdamas kelią surengti pirmalaikius rinkimus.
Makedonija nori tapti NATO ir ES nare, tačiau jos kandidatūrai prieštarauja Atėnai, nesutinkantys su šios šalies pavadinimu – mat šiaurinis Graikijos regionas taip pat vadinasi Makedonija.
Etniniai albanai sudaro apie ketvirtį 2 mln. turinčios Makedonijos gyventojų.