„Malis buvo absoliutus demokratijos pavyzdys: prezidentas Amadou Toumani Toure, buvęs kariškis, taip pat buvo ginklu perėmęs valdžią, bet savo noru perdavė ją civiliams. Buvo priimta Konstitucija, rinkimai visada būdavo „švarūs“. O dabar kažkam kažkas nepatiko ir padarė perversmą. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu po dvejų metų kažkam vėl kas nors nepatiks, tai ir vėl bus perversmas. Afrika turi eiti į priekį, o tokie dalykai valstybes grąžina atgal“, - DELFI sakė V. Diawara.
Po perversmo kainos šoktelėjo į aukštumas
Vakarų Afrikoje įsikūrusiame Malyje grupė maištininkų prieš kelias savaites nuvertė prezidentą A.T. Toure, o perversmą motyvavo šalies vadovo negebėjimu tinkamai pasipriešinti šalies šiaurėje sukilimą rengiantiems tuaregams.
Po karinio perversmo tuaregų sukilėliai ir islamistų grupuotės – Azavado nacionalinis išsivadavimo judėjimas (MNLA) ir Islamiškojo Magribo „al-Qaeda“ (AQIM) užėmė šiaurinius Kidalo, Gao ir Timbuktu miestus bei paskelbė Azavado nepriklausomybę.
Savo ruožtu Malio karinė chunta perdavė valdžią parlamento pirmininkui Dioncounda Traore, kuris laikinai pavaduos nuverstą prezidentą.
„Dabar vadovavimą šaliai laikinai perėmė buvęs parlamento pirmininkas. Jis dabar yra pereinamosios valdžios vadovas ir per 40 dienų turi surengti naujus prezidento rinkimus. Bet visiems yra aišku, kad per 40 dienų tai padaryti bus neįmanoma, čia kažkokia nesąmonė. Šiaip tai šalyje tvyro didelė nežinomybė, kažkoks bardakas, chaosas“, - padėtį savo gimtojoje valstybėje apibūdino V. Diawara.
Naujienas apie Malį iš žiniasklaidos bei draugų, pažįstamų ir tėvų lūpų gaudantis dainininkas sako, kad pietinėje Malio dalyje po perversmo ir tuaregų sukilimo pakitimų beveik nematyti – kad šalyje neramumai išduoda tik žymiai šoktelėjusios degalų bei prekių kainos.
„Jeigu šnekėtume apie sostinę ir pietinę šalies dalį, tai ten nėra nei žudynių, nei smurto. Tačiau per perversmą Afrikos Sąjungos šalys uždarė visas sienas. Kadangi Malis neturi savo jūrų uostų, tai šalis buvo visiškai atskirta: maisto beveik nevežė, baigėsi benzinas ir dyzelinas. Kiek žinau, dyzelis kainavo 6-7 eurus už litrą. Visas gyvenimas sustojo, nes Malis priklausomas nuo tiekimo iš kitų šalių per jų uostus. Per krizę ėmė trūkti net valiutos, neveikė bankai, kasdienis gyvenimas buvo sutrikdytas“, - pasakojo V. Diawara.
„Tiesa, pirmą savaitę, kai įvyko perversmas, armija pridarė labai daug nesąmonių: stabdė žmones vidury gatvės, atiminėjo mašinas, konfiskuodavo diplomatų džipus, reikalavo degalų dykai, prasidėjo bardakas. Kai prezidentą nuvertė, tai prezidento rūmuose išnešė viską – visus kompiuterius, viską pavogė. Buvo savavaliavimo, be tai vyko kokias tris dienas, vėliau karo vadas ir pagrindinis perversmo vykdytojas visus sudrausmino“, - tęsė dainininkas.
Azavado regione kai kur įvestas šariatas
Dainininkas sako, kad kovodamas su tuaregais Malis tikisi Afrikos Sąjungos bei JAV pagalbos, mat tuaregai savo valstybę įkūrė teritorijoje, kurioje driekiasi stambus narkotikų prekybos kelias iš Pietų Amerikos į Europą. Maža to, prie tuaregų sukilėlių prisidėjo Islamiškojo Magribo „al-Qaeda“, todėl kai kuriose vietose jau įvestas šariatas, šalia Azavado valstybės vėliavos kybo „al-Qaedos“ vėliavos.
Sukilimas privertė bėgti iš Malio apie 250 tūkst. žmonių, kurie užplūdo kaimynines valstybes – Alžyrą, Nigerį, Burkina Faso, Gvinėją, Senegalą, Mauritaniją bei Dramblio Kaulo Krantą.
„Tačiau esmė ta, jog buvo priversti bėgti apie 250 tūkst. žmonių – į Senegalą, Mauritaniją, Alžyrą. Be to, tuaregai tarpusavyje yra nevieningi: vieni nori, kad Azavado šalis būtų demokratinė, tačiau, kiek žinau, didesniuose miestuose galioja šariatas, moterys privalo vaikščioti užsidengusios, vagims kapojamos galūnės. Kiek žinau, ten yra „al-Qaeda“ kovotojų. Iš viso tarp tuaregų yra apie keturios grupuotės, kurios tarpusavyje nelabai sutaria“, - teigė V. Diawara.
Pasak jo, Malis šiuo metu ruošiasi karui. Anot V. Diawaros, Afrikos Sąjungos valstybės jau buvo pasiruošusios padėti Maliui kovoti su tuaregų sukilėliais, tačiau šalį sukrėtė karinis perversmas, todėl pagalba įstrigo, kitos šalys perversmininkus pasmerkė.
„Manau, kad antro Afganistano niekam nereikia“, - teigė V. Diawara, vildamasi, kad JAV suteiks paramos kovojant su tuaregais bei „al-Qaeda“.
„Gal kai kam atrodo, kad dykumoje nėra kas veikti, tačiau tuaregai toje dykumoje jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Be to, Azavado regione yra atrasta naftos bei urano, o jų kontroliuojama dykuma yra pagrindinis narkotikų gabenimo kelias iš Pietų Amerikos į Europą. Kelias eina per Malį, Mauritaniją, ten dideli pinigai. Kas kontroliuoja tą dykumos dalį, tas važinėja su lexusais“, - pridūrė dainininkas.
Pasak V. Diawaros, apskritai Malis nuo nepriklausomybės pradžios 1960 m. yra patyręs bent keletą karinių perversmų, tačiau pastaruosius dvidešimt metų egzistavo kaip demokratinė respublika. Beje, nuverstasis prezidentas A. T. Toure pats buvo kariškis ir 1991 m. karinio perversmo keliu perėmė valdžią iš tuometinio šalies vadovo Moussos Traore. Tačiau po metų valdžią jis perdavė civiliams ir dalyvavo demokratiniuose prezidento rinkimuose, kuriuose buvo išrinktas dvi kadencijas iš eilės.
„Afrikoje, žinoma, klesti korupcija ir buvęs prezidentas tikriausiai irgi į tai įklimpęs, bet jis yra geras žmogus, Maliui padarė labai daug gero: pagerino infrastruktūrą, statė ligonines, kurioje kainos prieinamos paprastiems žmonėms, pritraukė daug investicijų iš užsienio. Dvidešimt metų Malis Vakarų Afrikoje buvo demokratijos pavyzdys“, - apgailestavo V. Diawara.
Įsileido ginkluotus ir pinigingus tuaregų karius
Pasak V. Diawaros, daug kas pyko ant nuverstojo prezidento, kam šis į šalį įsileido buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi karinėse pajėgose tarnavusius tuaregų samdinius, kurie grįžo iki dantų ginkluoti ir prisigrobę pinigų.
„Libijoje M. Gaddafi pajėgose kovojo daug iš Malio samdytų tuaregų. Kai M. Gadaffi krito, jie atsivežė į Malį visus ginklus ir daug pinigų. Iš vienos pusės tuaregų kovotojai pradėjo tvarkyti regioną, daug ką atstatė, nutiesė elektros linijas, pradėjo mokėti dvigubus-trigubus atlyginimus. Kitaip tariant, atvažiavo, pagerino infrastruktūrą, įteikė visiems į rankas po ginklą ir pasakė: „Kovojam už nepriklausomybę!“- pasakojo V. Diawara.
„Turiu pažįstamų iš to regiono, kurie pabėgo į šalies sostinę. Jie pasakoja, kad atvažiuoja mašina, atidaro džipą, o jis pilnas pinigų. Tuaregai vykdami iš Libijos ištuštino kiekvieną pakelės banką, mat Libijoje buvo visiškas bardakas“, - pridūrė dainininkas.
Pasak pašnekovo, jeigu tuaregai bandytų savo nepriklausomybės siekti taikiu būdu, jiems nebūtų pasisekę, nes tuaregai Malyje sudaro vos 7 proc. gyventojų.
„Tuaregai Malyje sudaro apie 7 proc. gyventojų, o jie užkariavo 2/3 šalies“, - apgailestavo V. Diawara.
Jo teigimu, Malyje žmonės kalba iš viso bent 25 kalbomis, neskaičiuojant dialektų. Šalis eksportuoja auksą, žemės ūkio produktus.
V.Diawara šeima: