Ši žinia dar sustiprino spėliones, kad mainais sukilėliai gali paleisti jų nelaisvėje esančius vieną maliečių politiką ir labdaros organizacijoje dirbusią prancūzę.
Pirmadienį vėlai vakare ir antradienį ryte „buvo paleisti maždaug 30 kalinių džihadistų, kurie buvo nuskraidinti į šalies šiaurę“, sakė Malio saugumo tarnybų atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Tai susiję su įkaito Soumailos Cisse ir prancūzės Sophie Petronin paleidimu“, – pridūrė šaltinis.
Praėjusį savaitgalį buvo paleista daugiau kaip 100 įtariamų ar nuteistų sukilėlių, pirmadienį pranešė vienas už derybas atsakingas pareigūnas.
Pasak jo, džihadistai buvo paleisti centriniame Niono regione ir šalies šiaurėje esančiame Tesalite. Kaliniai čia buvo atskraidinti lėktuvu.
70-metis S. Cisse yra buvęs Malio opozicijos lyderis, tris kartus kandidatavęs į prezidentus. Jis buvo pagrobtas kovo 25 dieną, kai prieš parlamento rinkimus vykdė agitaciją gimtajame Niafunkės regione.
Prancūzė S. Petronin, kuriai dabar 75 metai, buvo pagrobta 2016-ųjų gruodžio 24 dieną šiauriniame Gao mieste, kur vadovavo pagalbos skurstantiems vaikams organizacijai. Ji yra vienintelė nelaisvėje laikoma Prancūzijos pilietė.
Šveicarijoje gyvenantis S. Petronin sūnus Sebastienas Chadaud antradienį atskrido į Paryžių, o „šiandien popiet turėtų pasiekti [Malio sostinę] Bamaką“, naujienų agentūrai AFP sakė moters sūnėnas.
„Jis ten nuvyko savo iniciatyva. Jis išvyko šįryt“, – sakė jis ir pridūrė, jog reikia „labai atsargiai“ vertinti galimą baigtį.
Vėliausias vaizdo įrašas, kuriame buvo matoma S. Petronin, pasirodė 2018 metų birželį. Jame akivaizdžiai išsekusi moteris kreipėsi pagalbos į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
Kitame vaizdo įraše, paskelbtame 2018 metų lapkritį, pagrobėjai sakė, kad prancūzės sveikatos būklė pablogėjo. Tačiau pačios S. Petronin tame įraše nebuvo matyti.
Malio pareigūnai įtaria, kad prancūzę pagrobė Malio centriniame regione veikianti grupuotė, susijusi su tarptautiniu kovotojų tinklu „al Qaeda“. jai vadovauja dvasininkas Amadou Koufa.
Malis šiuo metu išgyvena dvigubą krizę.
Prieš aštuonerius metus Malio šiaurėje prasidėjęs džihadistų sukilimas išplito į nestabilius centrinius šalies regionus ir dabar jau krečia kaimyninius Burkina Fasą bei Nigerį.
Rugpjūtį Malyje buvo įvykdytas karinis perversmas, per kurį buvo nuverstas prezidentas Ibrahimas Boubacaras Keita.
Laikinuoju prezidentu tapo Bah Ndaw – atsargos pulkininkas ir buvęs užsienio reikalų ministras, kuriam šias pareigas pavedė eiti karinė chunta.
Pirmadienį jis paskyrė 25 narių vyriausybę, kurioje keturi svarbiausi postai atiteko pulkininkams.
Malio buvusi kolonijinė valdytoja Prancūzija Sahelio regione yra dislokavusi 5 100 karių, dalyvaujančių kovos su džihadistais operacijoje „Barchanas“ („Barkhane“).