JT daugiadimensinės integruotos stabilizavimo misijos Malyje (MINUSMA) karininkas iš Nigerio sakė naujienų agentūrai AFP, kad šį išpuolį iš surengė Judėjimas už Vakarų Afrikos vienybę ir džihadą (MUJAO), kuris yra siejamas su „al Qaeda“ bei yra surengęs daugybę išpuolių šioje neramioje šalyje Afrikos vakaruose.
„Šis išpuolis yra baisiausia ataka prieš JT misiją Malyje“, – sakoma MINUSMA pranešime, kuriame dar nurodoma, kad minėto regiono saugumui stiprinti ten dislokuotas orlaivis.
Po pastarojo išpuolio Malio misijos aukų nuo praėjusių metų liepos skaičius pasiekė 30.
Nigerio prezidentas Mahamadou Issoufou pažadėjo, kad jo šalis toliau dalyvaus MINUSMA, sakydamas, kad saugumo pajėgos „neatsitrauks“ nuo „kovos prieš terorizmą“.
„Jos toliau prisidės prie MINUSMA veiksmų“, – M.Issoufou sakė vietos televizijai.
JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono pranešė esąs „įtūžęs“ dėl šios atsakos, kurią laiko „rimtu tarptautinės teisės pažeidimu“.
JT Saugumo Taryba atkartojo Ban Ki-moono išsakytą pasmerkimą, o Afrikos Sąjungos atstovybė Malyje ir Sachelyje pareiškė esanti „pašiurpinta“ to išpuolio bei laikanti ją „piktavališku aktu“.
Didžioji Britanija šią ataką vadino nepateisinama, o Prancūzija pažymėjo, jog jos kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn.
MINUSMA ir vienas aukšto rango Nigerio kariškis nurodė, kad taikdarių kolona vežė atsargas šiaurės rytiniu Menakos-Asongo koridoriumi, kai pateko į motociklais važiavusių kovotojų pasalą.
Vienas MINUSMA šaltinis iš Nigerio sakė, kad MUJAO sudarė aljansą su fulanių kovotojais Gao regione, kuriame įvyko ši ataka.
„Teroristai grasino surengti atakų, artėjant Tabaskio šventei. Jie ką tik tai padarė“, – pridūrė vienas šaltinis Malio kariuomenėje, turėdamas omenyje Vakarų Afrikoje naudojamą musulmonų Id al Adhos (Aukojimo šventės), kuri vyks sekmadienį, pavadinimą.
Žuvę nigeriečiai tapo pirmomis aukomis Nigerio kontingente, kurį sudaro 600 karių, dislokuotame Malyje praeitų metų sausį.
Raketų ataka
Gao regionas apima dalį didelės dykumų teritorijos, kuri yra tuaregų separatistų judėjimo lopšys. Ši etninė grupė siekia įkurti nepriklausomą valstybę savo tėvynėje, kurią vadina Azavadu; šiame regione nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio buvo įsiplieskęs jau ne vienas sukilimas.
Gegužę apie 50 Malio karių žuvo prie Menakos, izoliuoto Sacharos miesto šalies rytuose, taip pat susirėmimų židinyje Kidalio mieste, esančiame toliau į šiaurę, per kautynes su tuaregų ir arabų sukilėliais.
Pastarosiomis savaitėmis dešimt JT taikdarių iš Čado žuvo per pakelės bombų sprogimus Kidalio regione, o Ndžamenos vyriausybė pasiskundė Jungtinėms Tautoms, kad MINUSMA dalyvaujantis Čado kontingentas yra diskriminuojamas.
MUJAO prisiėmė atsakomybę dėl vienos raketų atakos rugpjūtį prieš MINUSMA bazę netoli sienos su Alžyru.
Ši grupuotė 2012 metais susivienijo su Islamiškojo Magribo „al Qaeda“ (AQIM) ir grupuote „Ansar Dine“ bei perėmė kontrolę dideliame šiauriniame dykumų regione, įskaitant jo tris pagrindinius miestus – Kidalį, Gao ir Tombuktu.
Islamistai užgrobė valdžią per tuaregų separatistų sukilimą ir įvedė savo kontroliuojamose teritorijose šariatą (islamo teisę) bei taikydavo griežtas bausmes, tačiau po 10 mėnesių buvo išstumti iš miestų ir pasitraukė į savo prieglobsčius dykumose dėl Prancūzijos karinės intervencijos, pradėtos 2013 metų sausį.
Nors Malio šiauriniame regione tvarka buvo daugmaž atkurta, islamo ekstremistai ten toliau rengia reidus ir atakas, o Prancūzijos kariai tebepatruliuoja.
Islamistų kovotojai kaltinami ir dėl rugpjūčio 16 dieną surengtos mirtininko sprogdintojo atakos Bero gyvenvietėje netoli Tombuktu, per kurią žuvo du MINUSMA kariai iš Burkina Faso.
MINUSMA perėmė pareigą užtikrinti saugumą Malyje iš Afrikos šalių karių praeitų metų liepą. Ši misija siekia užtikrinti stabilumą konflikto nualintoje šalyje.
12,6 tūkst. karių kontingentas, sudarytas daugiausiai iš afrikiečių, pakeitė AFISMA karinę misiją, kuri palaikė Prancūzijos intervenciją.
Ta misija atliko svarbų vaidmenį per prezidento rinkimus praėjusių metų rugpjūtį, kai į valdžią atėjo Ibrahimas Boubacaras Keita.