„Kai 3 valandą ryto puolė tankai, ten [prie Ukrainos sienos Rusijoje] buvo vien šauktiniai“, – sakoma viename „Telegram“ įraše, kurio autorė sako esanti vieno šauktinio motina. Jos žodžius cituoja CNN.
„Jie nematė nė vieno kario, nė vieno kontraktininko, išvis nieko. Vėliau mano sūnus paskambino ir pasakė: mama, mes šoke“, – rašė moteris, prisistačiusi Olgos vardu.
Šauktinių dislokavimas – opus klausimas Rusijoje. Taip yra iš dalies dėl to, kad Vladimiras Putinas nuolat kartoja pažadus, neva šauktiniai nebus siunčiami kariauti. O taip pat ir dėl to, kad šauktinių motinos bei žmonos, istoriškai turėjusios gana įtakingą balsą, viešai išreiškia savo pyktį, rašo CNN.
Opozicinis portalas „Meduza“ publikavo interviu su Natalija Apel – Kurske tarnavusio ir dabar dingusiu be žinios laikomo šauktinio močiute. Ji tvirtino, kad jos anūkas Vladislavas buvo be jokių ginklų pasiųstas vos už 500 metrų nuo sienos. „Kodėl juos laikė taip arti sienos? Juolab be ginklų ir be nieko. Ką vaikinai galėjo padaryti? Su kastuvais gintis?“ – kalbėjo ji.
Internete jau dalijamasi peticija, raginančia V. Putiną išsiųsti šauktinius iš šio regiono, o įvairiuose socialiniuose tinkluose, tarp jų ir rusiškame „VKontakte“, paskelbta dešimtys žinučių asmenų, kurie teigė esantys Kursko srityje dingusių šauktinių šeimos nariai.
„Viso labo vaikai“
Tai, kad Rusija rėmėsi šauktiniais saugodama savo sieną, gali būti priežastis, kodėl Ukrainos kariams praėjusią savaitę pavyko taip lengvai įsiveržti į Rusijos teritoriją, rašo CNN.
Žiniasklaida anksčiau rašė, kad rusų bejėgiškumas Kursko regione nustebino net pačius Ukrainos karius – esą rusai „sėdėjo miške ir prie stalo gėrė kavą“. Taip „Financial Times“ pasakojo vienas Ukrainos karys.
„Mūsų „Stryker“ įvažiavo tiesiai į jų stalą. Pirmąją dieną daug jų nukovėme. Nes jie buvo neginkluoti ir mūsų nelaukė“, – pasakojo kovotojas. Nenorėdami, kad jiems baigtųsi taip, kaip jų draugams, dešimtys apstulbusių rusų kareivių, pasak jo, tiesiog sudėjo ginklus ir pasidavė.
Panašiai leidiniui „The Times“ kalbėjo ir 38-erių metų karo medikas Adamas iš Chersono, pasakodamas apie tai, kaip ukrainiečiai ankstyvą rytą įžengė į Rusijos teritoriją.
„Ten buvo viso labo vaikai… Kai mus pamatė, jie nedelsdami pasidavė. Net nebandė priešintis“, – kalbėjo jis.
Teigiama, kad nuo įsiveržimo jau buvo praėjusios trys dienos, kai ukrainiečiai susidūrė su rimtesniu pasipriešinimu. Tuo metu jie jau buvo pasiekę Sudžos miestą.
Skirtingai nei profesionalūs kariai, šauktiniai, prieš išsiunčiant juos į tarnybos vietą, praeina tik ribotus mokymus. Įstatymai draudžia juos siųsti į užsienį ir jie negali dalyvauti kovinėse operacijose, Rusija dažnai dislokuoja šauktinius pasienyje, nesitikėdama, kad kada nors bus užpulta. O kai Ukraina netikėtai pradėjo puolimą, visiškai nepasirengę gintis šauktiniai staiga atsidūrė fronto linijoje.
Siekdamos sustabdyti Ukrainos pajėgų judėjimą Rusijos teritorija, Rusijos pajėgos vėliau permetė į Kursko sritį kelias ne mažiau kaip iš tūkstančio karių sudarytas brigadas, lig tol dislokuotas okupuotuose Ukrainos regionuose, ketvirtadienį pranešė CNN, remdamasis savų šaltinių perduota informacija.
Pasak dviejų Vakarų žvalgybai artimų šaltinių, kol kas Rusija neketina siųsti į Kursko sritį skaitlingiausių ir geriausiai parengtų savo kariuomenės dalinių.
„Kol kas reikšmingo pajėgų perdislokavimo stebėti netenka. Kodėl taip yra, pasakyti sunku: gal tai tiktai pradžia, o gal tiesiog nėra ko permesti“, – sakė vienas iš šaltinių.
Vienas iš CNN pašnekovų teigė, kad didžiąją dalį Kursko srities gynybai skirto personalo sudaro neapmokyti naujokai. Aukštas pareigas einantis JAV ekspertas pridūrė, kad į Kursko sritį Rusija pasiuntė ir Leningrado karinei apygardai priklausančių karių, įskaitant ir tuos, kurie buvo dislokuoti Kaliningrado srityje.
Daugybė patekusių į nelaisvę
Daugybę šauktinių Rusijos Kursko srityje ukrainiečiai paėmė į nelaisvę. „The Washington Post“ skelbia, kad per 10 paskutinių dienų viename iš Ukrainos kalėjimų prieš išsiunčiami į kitas vietas pabuvojo 320 belaisvių iš Kursko srities ir dauguma iš jų – šauktiniai. Tik 20 proc. sakė esantys kontraktininkai arba mobilizuotieji.
„Mes jokiu būdu nenorėjome kariauti. Mums žadėjo, kad mes išvis nedalyvausime kariniuose veiksmuose. Bet išėjo kažkaip ne taip“, – žurnalistams sakė 22-ejų Nikolajus iš Čeliabinsko. Paklaustas, kas jiems tai žadėjo, jis atsakė: „Prezidentas Vladimiras Putinas.“
Ukraina suteikė galimybę grupei žurnalistų pabendrauti su belaisviais rusais. „The Washington Post“ rašo, kad dauguma jų net nesužeisti, o keli sužeistieji, su kuriais kalbėjosi žurnalistai, pasakojo, kad prieš patekdami į nelaisvę buvo sužeisti mūšyje. Vienas pasakojo, kad pats bandė susiprogdinti granata, kad nepatektų į nelaisvę. Pasak jo, Ukrainos kariškiai suteikė jam pirmąją pagalbą, o paskui nuvežė į kliniką, kur jam buvo atlikta operacija, per kurią iš žaizdų pašalintos skeveldros.
Nikolajus ir kitas belaisvis, devyniolikmetis Sergejus, pasakojo, kad Ukrainos puolimas prasidėjo rugpjūčio 6 dieną, o vadai juos paliko, nedavę nurodymų, ką daryti toliau.
Jie pasakojo tris dienas vaikščioję po miškus ir „miegoję ant šaltos žemės“. Galiausiai susidūrę su trikampiais pažymėtomis transporto priemonėmis. „Bandžiau prisiminti, ar šis trikampis buvo mūsų ženklas, ar ne“, – sakė Nikolajus. Tada jie buvo aptikti ir apsupti.
20-metis Pavelas sakė, kad vis dar yra priblokštas, jog yra Ukrainos nelaisvėje. „Nemanėme, kad taip gali nutikti. Esame tik šauktiniai“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį teigė, kad Ukrainos operacija Kursko srityje vyksta tiksliai taip, kaip planuota. Jis padėkojo kiekvienam padaliniui, kuris papildo Ukrainos mainų fondą naujais rusų karo belaisviais. V. Zelenskis pabrėžė, kad tai paspartina Ukrainos kariškių ir civilių paleidimą iš Rusijos nelaisvės. „Prisimename visus, kuriuos privalome parsivežti namo“, – pabrėžė jis.