Ji taip pat atskleidė, kad kino kompanija „Fox“ atleido M. Monroe už tai, jog ši nuskrido į Niujorką dainuoti. M. Irvine papasakojo apie tai, kad M. Monroe patyrė persileidimą, ir kad ji labai norėjo kūdikio.
Vizažistei reikėjo įtikinti apsaugininkus įleisti ją į Madison Skver Gardeno areną, nes M. Monroe pamiršo auskarus, derančius prie stulbinančios, figūrą pabrėžiančios suknelės, kuri buvo susiūta tiesiai ant žvaigždės.
Filmuota M. Irvin interviu versija pasirodys vėliau šią vasarą, kaip dalis televizijos projekto apie paskutinius 35 m. žvaigždės gyvenimo mėnesius.
Prieš 52 metus Marilyn Monroe nustelbė visus, Madison Skver Gardeno arenoje sudainavusi populiariosios dainos „Su gimtadieniu“ versiją. Nors jos pasirodymas truko mažiau nei 30 sekundžių, ir jame iš pirmo žvilgsnio nebuvo nieko ypatingo – keli fortepijono akordai ir kelios eilutės, sudainuotos virpančiu balsu su atodūsiais – tačiau nuo to laiko jau daugiau nei penkis dešimtmečius tai išlieka žinomiausia šios dainos versija.
Aktorė pasirodė prieš tūkstantinę minią, susirinkusią į gimtadienio pokylį, surengtą Johno F Kennedy garbei, tačiau dainavo ji tik jam vienam.
Marie Irvine padėjo Marilyn pasiruošti garsiajam pasirodymui, tačiau iki šiol ji apie tai viešai nekalbėjo. Dabar, praėjus daugiau nei pusei amžiaus, ji nutraukė tylą ir sutiko duoti interviu garsenybes kalbinančiai televizijos prodiuserei Daphnei Barak.
Per išskirtinį televizijos interviu buvusi Marilyn Monroe vizažistė ir patikima draugė M. Irvine praskleidė paslapties šydą ir suteikė žiūrovams retą progą pažvelgti į geidžiamiausią pasaulio moterį iš arčiau.
M. Irvine šiltai atsiliepė apie garsiąją aktorę, kuri, nepaisant savo grožio ir talento, jautėsi nesaugi. Buvusios vizažistės teigimu, M. Monroe rizikavo savo karjera kino pramonėje, kad tą vakarą patektų į sceną.
Ji atmetė versiją, kad Marilyn nusižudė. Praėjus 52 metams nuo garsiojo gegužės 19 d. pasirodymo, vizažistė atskleidė, jog prieš pat jį buvo kilusi paskutinės minutės panika, kuri galėjo sugriauti visą šou.
Marie Irvine papasakojo, kad prieš renginį sulaukė asmeninio M. Monroe skambučio. Vizažistė prisimena: „Ji visada skambindavo man pati, be jokių sekretorių. Ji pasakė, kad vyksta dainuoti į prezidento J. Kennedy gimtadienį... Žinoma, buvau skaičiusi apie planuojamą gimtadienio pokylį, ir kad Marilyn bus viena iš dalyvaujančių žvaigždžių, tad labai apsidžiaugiau, kad ir aš šiek tiek prisidėsiu prie šio įvykio.“
Svarbioji diena prasidėjo ne itin sėkmingai. Marie prisimena: „Į Marilyn namus atvykau anksti ryte, kaip ji ir prašė, tačiau niekas manęs neįleido. Vis beldžiau ir beldžiau. Po valandos durys atsidarė. Už jų stovėjo Marilyn ir labai atsiprašinėjo.“
„Ji pasakė, kad atvyko vėlyvuoju reisu iš Los Andželo ir užmigo. Ji jautėsi tokia kalta dėl to, kad privertė mane laukti už durų, jog pati išspaudė man šviežių apelsinų sulčių, o tada vėl nuėjo miegoti.“
Marie pirmą kartą sutiko Marilyn, kai buvo mylimiausia fotografo Richardo Avedono vizažistė.
Gimusi ir užaugusi nedideliame Polingo miestelyje Niujorko valstijoje, Marie atvyko į Niujorką norėdama tapti sekretore. Supratusi, kad toks darbas jai pernelyg nuobodus ir uždaras, ji įsidarbino Elizabeth Arden „Red Door“ salone Penktojoje aveniu, kur darė klientėms įvairias procedūras.
Moteris pasakoja: „Buvau tokia jauna ir neišprususi, kad net nebijojau.“
Greitai ji tapo E. Ardent patikėtine ir paskutine mokine, kurią garsioji E. Ardent pati parengė kaip makiažo specialistę.
Naujosios pareigos atvėrė jai duris į glamūro pasaulį. Ji nuolat dalyvaudavo tokių leidinių kaip „Vogue“ ir „Harper’s Bazaar“ fotosesijose. Būtent jose ji ir susipažino su Richardu Avedonu, kuris nuolat kviesdavo ją į savo fotosesijas.
Ištekėjusi ir pagimdžiusi dukrą Marie išėjo iš darbo Elizabeth Arden salone, tačiau fotografai ir toliau prašydavo jos paslaugų.
Būtent tada ir užsimezgė jos draugystė su Marilyn.
Ji papasakojo: „Sulaukiau Richardo Avedono skambučio. Jis pasakė, kad fotografuos Marilyn Monroe žurnalui „Life“. Projektas vadinosi „Look Alike“.
„Ji gyveno Niujorke su savo vyru rašytoju Arthuru Milleriu ir sutiko dalyvauti projekte, kai turės laiko.“
Paklausta, ar ji prisimenanti pirmąjį susitikimą su M. Monroe, Marie atsako: „Kaip galėčiau pamiršti?! Laukėme Richardo studijoje, aš truputį nervinausi. Ji atėjo įsisupusi į ilgą paltą, kad niekas jos neatpažintų lifte. Įėjusi ji nusimetė paltą. Mane pakerėjo jos šypsena – tokie tobulai balti dantys. Jos plaukai buvo tokie šviesūs, nepriekaištinga oda. Ji pažvelgė į mane ir nusijuokė.“
Iš viso projektas truko tris mėnesius. Per tą laiką Marie ėmė geriau pažinti Marilyn, kuri tuo metu buvo labai įsimylėjusi savo vyrą Arthurą Millerį.
Marie pasakoja: „Galėjome fotografuoti tik tada, kai Marilyn būdavo tam nusiteikusi. Kartais jai užeidavo ūpas fotografuotis vidury nakties, ir reikėdavo atvykti nedelsiant. Vieną kartą buvau iškviesta taip netikėtai, be išankstinio įspėjimo, kad nesugebėjau rasti auklės savo dukrai, ir Marilyn pasakė: „Atsivežk savo kūdikį.“
„Aš ir atsivežiau. Marilyn žaidė su ja, pozavo nuotraukoms. Todėl mano dukra turi nuotraukų su Marilyn Monroe, kurias padarė Richardas Avedonas. Tuo metu mes jau buvom susidraugavusios. Žinote, dirbome keliese – Richardas, jo padėjėjai, Marilyn ir aš.“
„Tvyrojo šeimos atmosfera. Ji man papasakojo, kad labai nori kūdikio, kad vieną yra praradusi. Ji prisipažino, kad mėgina pastoti.“
Retkarčiais Marilyn atsinešdavo šampano – kartais buteliai būdavo atidaryti ir nugerti. „Ar galite įsivaizduoti? – juokiasi Marie. – Mes taip ir neišsiaiškinome, kaip jai pavykdavo įstatyti kaištį atgal ir išlaikyti burbuliukus.“
Būtent todėl Marie nemano, kad Marilyn turėjo problemų su alkoholiu.
„Jei ji būtų priklausoma nuo alkoholio, ar būtų turėjusi neišgertų butelių namie?“ – samprotauja moteris.
Tuo metu, prisimena Marie, Marilyn ir A. Milleris buvo labai įsimylėję vienas kitą.
„Kartais jis lydėdavo ją į studiją ir žiūrėdavo, kaip jai daromas makiažas ir ji fotografuojama. O kartais jis pasirodydavo į fotosesijos pabaigą ir jie kartu važiuodavo namo.“
Marilyn namai, prisimena Marie, buvo be galo moteriška erdvė. Ji papasakojo: „Po skyrybų su A. Milleriu ji liko tuose pačiuose namuose, ir nieko nepakeitė. Viskas buvo pilkos ir šviesiai smėlinės spalvos... Kaip jos plaukai.“
„Ji turėjo mažą baltą pianiną bei kavos staliuką, kurį ji pasiskolino iš draugės Prancūzijoje. Buvo veidrodis, o jame atsispindėjo kėdės. Ji taip norėjo nusipirkti tą staliuką, bet jos draugė niekaip nesutiko parduoti. Vieną dieną ji man pasakė: „Žinote, nusprendžiau nusikopijuoti tą staliuką“. Taip ji ir padarė.“
Gimtadienio pobūvio išvakarėse Marilyn iš miego galiausiai pabudo apie vidurdienį. Visa diena žvaigždei buvo kupina įtampos.
Marie prisimena: „Makiažą jai dariau pusę dienos, tarp pokalbių telefonu, nes ji buvo labai nusiminusi. Ji pasakojo, kad kino kompanija „20th Century Fox“ grasina laikinai pašalinti ją iš filmo „Something’s Got to Give“ filmavimo, jei ji išvyks į Niujorką dainuoti prezidento gimtadienio pobūvyje.“
„Ji vis kartojo: „Nesuprantu, kodėl sutikau dainuoti „Johnui (Kennedy) prieš pasirašydama sutartį su „Fox“. Mano sutartyje nurodyta, kad per Johno gimtadienį turiu būti Niujorke.“
Marie sako: „Galiausiai „20th Century Fox“ ją atleido“.
Jos griežtą grafiką pildė sekretorė. Vienintelis įrašas M. Monroe rašysena yra gegužės 19 d.: „Gimtadienio pobūvis“.
Atrodo, ji puoselėjo viltį praleisti laiką su prezidentu. Visos jos dienos griežtai suplanuotos, o skrydžio į Niujorką data liko neapibrėžta: „Gegužės 20 d.? Gegužės 21 d.?“ – rašo ji.
Marilyn romanas su prezidentu užsimezgė prieš tris mėnesius nuo gimtadienio pokylio, kai britų aktorius Peteris Lawfordas ir jo žmona Pat – JFK sesuo – pakvietė ją į vakarienės pobūvį Niujorke, surengtą prezidento garbei vasario mėn. pabaigoje.
M. Monroe ir J. Kennedy prieš tai buvo susitikę du kartus, ir akivaizdus jų flirtas net susilaukė aplinkinių komentarų, tačiau būtent per minėtąją vakarienę Manhetene jie pirmą kartą nuoširdžiai pasikalbėjo.
Baigiantis vakarui, prezidentas paprašė Marilyn telefono numerio ir jau kitą dieną jai paskambino, siūlydamas palaikyti jam kompaniją išvykoje į Palm Springsą kovo 24 d. Jis pabrėžė, kad jo žmona Jackie išvykoje nedalyvaus.
Floridos senatoriaus George‘o Smatherso, kuris buvo geras J. Kennedy draugas, teigimu, „Po Palm Springso Johnas jau buvo apsisprendęs nutraukti santykius su ja. JFK pasakojo man, kad jiems kalbantis, jis tarstelėjo: „Juk tu neturi pirmajai poniai būtinų savybių, Marilyn“. Ją tai įskaudino.“
Marilyn niekada nesugebėjo stoiškai pakelti atstūmimo, o gegužės 19 d., kai ji dainavo prezidentui, sėdinčiam balkone virš orkestro, jos desperatišką norą būti reikalinga pamatė visi.
Marie papasakojo, kad visą dieną Marilyn repetavo prie savo mažojo pianino, su repetitoriumi. Atsitraukdavo tik kai jai buvo daroma šukuosena ar makiažas, bet visą kitą laiką vien repetavo. Ji norėjo sudainuoti be priekaištų. Girdėjau „Su gimtadieniu, pone prezidente“ daugybę kartų tą dieną.
„O tada atvežė suknelę, kurią sukūrė „Oscaro“ apdovanojimą gavęs Jeanas Louisas. Ji buvo pasiūta iš daugybės medžiagos sluoksnių. Kiekvienas atskirai buvo peršviečiamas, tačiau susiuvus juos kartu, suknelė nepersišvietė. Ji puikiai išryškino jos figūrą.“
Kūno spalvos suknelė, išsiuvinėta 2 tūkst. 500 dirbtinių deimantų, buvo tokia aptempta, kad ją reikėjo susiūti ant Marilyn.
Marie atskleidė, kad nepaisant to, jog Marilyn buvo vakaro žvaigždė, ji įsigijo penkis bilietus į pobūvį po 1 tūkst. dolerių (daugiau nei 2,5 tūkst. Lt.). Tik tokiu būdu ji galėjo užsitikrinti, kad po renginio bus pakviesta į privačią vakarienę. Tai parodo, kaip nesaugiai jautėsi žvaigždė, nepaisant viso savo žavesio.
Į patį renginį Marilyn lydėjo tuometinio jos vyro Arthuro Millerio tėvas. Marie pasakoja: „Na, Marilyn buvo vieniša. Todėl ji tiek valandų praleisdavo prie telefono. Ji galėdavo paskambinti žmonėms vidury nakties.“
Vos Marilyn išvykus, Marie pastebėjo, jog ji pamiršo auskarus, kurie turėjo išbaigti jos įvaizdį tą vakarą.
„Pamenu, kad prie jos persirengimo kambario stovėjo Harry Belafonte. Įėjau į vidų ir pamačiau Marilyn. Ji atsisuko, pamatė auskarus ir nusišypsojo. „Žinojau, kad atveši juos“, – pasakė ji.“
„Tai buvo paskutinis kartas, kai ją mačiau. Po kelių savaičių ji mirė.“
Kad ir kokia vieniša Marilyn jautėsi tuo metu, kai Marie ją pažinojo, vizažistė netiki, jog žvaigždė nusižudė.
„Jokiu būdu, – sako ji. – Manau, kad ji buvo pernelyg pasimetusi, nesiorientavo aplinkoje. Tikriausiai ji tiesiog pamiršo, kiek tablečių išgėrė.“
Akivaizdu, kad prabėgę metai visiškai neaptemdė Marie atminties bei neatšaldė jausmų, kuriuos ji jautė Marilyn – žvaigždei, kurią ji pažinojo prieš daugybę metų. Marie pasakoja, kad nepaisant įgimto, natūraliai sklindančio seksualumo, Marilyn gyvenimas buvo kupinas nerimo.
Ji prisimena: „Ją dažyti buvo lengva, nes jos oda buvo tobula. Ji naudodavo priklijuojamas blakstienas, kurias turėdavau užriesti ir paruošti iš anksto, bet ji niekada nekalbėjo apie gundantį žvilgsnį. Ji buvo natūraliai seksuali.“