„Mariupolio uostas, kurio dėka miestas išsiplėtė ir be kurio jame nebūtų buvę nei plieno gamyklų, nei pusės milijono gyventojų, praktiškai ištuštėjęs, – pažymi žurnalistas. – Po to, kai Rusija pastatė tiltą per Kerčės sąsiaurį, (...) dideli laivai čia nebegali įplaukti. O po to, kai lapkričio pabaigoje rusai apšaudė Ukrainos patruliuojančius katerius, plaukiančius į Mariupolį, tapo akivaizdu, kad jie bet kurią akimirką gali atkirsti miestą nuo jūros.“
Mariupolio karinio komisariato koridoriuose jau beveik dvi savaites dega raudona lentelė su užrašu „Pavojus“.
Todėl papulkininkis Vladimiras Levandovskis dabar nakvoja ne namuose, o tarnybos vietoje, – pasakoja Ch. Eschas.
Kiekvieną rytą nebejauni vyrai laukia už durų pasitikrinti, ar yra tinkami būti priimti į kariuomenės rezervą. V. Levandovskis situaciją vadina „stabiliai įtempta“.
Pasak jo, kol kas nebuvo atvejų, kad kuris iš atsargoje esančių karių bandytų išsisukti nuo tarnybos. Jo teigimu, Mariupolis garsėja „savo gyventojų patriotizmu“.
2014 m. pavasarį prorusiški separatistai mėgino užimti miestą ir jį kontroliuoti, bet Mariupolis išliko Ukrainos dalimi.
„V. Levandovskis gimęs Kijeve, 2014 m. jis tarnavo Kryme ir tapo liudininku, kaip buvo prarastas pusiasalis. Nuo to laiko Ukrainos vadovybė suprato, kad reaguoti geriau per anksti, nei per vėlai, ir geriau per garsiai, nei per tyliai“, – rašo „Der Spiegel“.
„Po to, kai gegužės mėn. V. Putino žmonės atidarė tiltą per Kerčės sąsiaurį, visus laivus, plaukiančius į Mariupolį arba į kaimyninį Berdiansko uostą, sistemingai tikrina Rusijos pakrantės apsaugos tarnyba, pavaldi Federalinei saugumo tarnybai. Kasdien leidimo plaukti laukia laivai su tūkstančių dolerių vertės kroviniais“, – pabrėžia žurnalistas.
„Tai tikra blokada“, – mano Ukrainos infrastruktūros ministras Vladimiras Omelianas.
„Pasak jo, V. Putinas nori užpulti Mariupolį, o po to ir Kijevą, Budapeštą, Berlyną ir Paryžių. Todėl Ukraina gina visą Europos civilizaciją nuo rytų barbarų“, – rašoma straipsnyje.
Kai Rusija ėmė sistemingai stabdyti ir tikrinti Ukrainos laivus, viena iš pirmųjų pavojaus varpais ėmė skambinti Mariupolio valstybinio universiteto dėstytoja Marija Podybailo.
Pasak jos, tikrinami ne tik kroviniai, bet ir įgulos: „Ukrainiečių jūreiviams jau teko ir nusirengti. FST norėjo patikrinti, ar jie neturi išsitatuiravę nacionalistinių simbolių.“
Šiandien Mariupolio uoste yra du patruliniai kateriai ir pasenęs gelbėjimo laivas „Donbas“, kuriuos čia perkėlė Ukrainos karinis jūrų laivynas.
„Žinoma, šie trys lavai neturi jokių galimybių pasipriešinti Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgoms, bet Ukraina nori sukurti Azovo jūroje „moskitų laivyną“, kurį sudarytų nedideli, manevringi sargybos laivai, – pažymi Ch. Eschas. – Galiausiai, kaip sako V. Levandovskis, Azovo jūra negili, o ukrainiečių laivai, kitaip nei dideli kariniai Rusijos laivai, gali plaukioti „bet kokioje baloje“. Būtent todėl, pasak jo, V. Putinas lapkritį užkirto kelią kitų laivų judėjimui.“
Oficialiai Maskva teisinasi tuo, kad Ukrainos kateriai nesulaukė leidimo plaukti, be to, esą baiminamasi, kad ukrainiečiai gali atakuoti Krymo tiltą.
„Bet aš apskritai nematau jokių priežasčių sprogdinti tą tiltą, – juokauja V. Levandovskis. – Gali būti, kad mums jo dar prireiks, kai Rusija vėl pasitrauks iš Krymo.“
ES: Rusija pradėjo informacinį karą gerokai prieš Ukrainos laivų užgrobimą
Rusija pradėjo melagingų naujienų kampaniją apie Kijevo ir NATO planus Azovo jūroje daugiau nei metai iki trijų Ukrainos laivų užgrobimo Kerčės sąsiauryje, pirmadienį paskelbė Europos Sąjungos saugumo komisaras Julianas Kingas.
Pasak J. Kingo, per daugiau nei metus trukusią kampaniją Rusijos žiniasklaida skleidė melagingą informaciją, neva Ukraina užkrėtė Azovo jūrą choleros sukėlėjais, o britų ir ukrainiečių slaptosios tarnybos bandė atgabenti branduolinę bombą į Krymą.
Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, o praėjusį mėnesį jos pajėgos apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio laivyno laivus, plaukusius Kerčės sąsiauriu iš Juodosios jūros į Azovo jūrą.
„Jeigu kas nors pagalvojote, kad šis incidentas įvyko netikėtai, jūs klydote“, – J. Kingas sakė Briuselyje vykusioje konferencijoje, kurią organizavo strateginių studijų centras „German Marshall Fund“.
„Dezinformacijos kampanija prasidėjo daug anksčiau, daugiau nei prieš metus, kai Rusijos žiniasklaida pradėjo tvirtinti, kad Kijevo pareigūnai gilina Azovo jūros dugną, ruošdamiesi NATO flotilės dislokavimui joje“, – kalbėjo britų komisaras.
„Po to vasarą buvo pareiškimų, kad Ukraina užkrėtė šią jūrą cholera, – sakė J. Kingas. – Vėliau rugsėjį kai kuriose Rusijos žiniasklaidos priemonėse pasirodė niūrių pranešimų, prognozuojančių Vakarų sukeltas provokacijas Azovo pakrantėje.“
Pasak J. Kingo, Rusijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad Jungtinės Valstijos „planuoja ukrainiečių ir Rusijos pajėgų susirėmimus Juodojoje jūroje nuo dešimto dešimtmečio“.
„Rusijos žiniasklaida skelbė, kad britų ir ukrainiečių slaptosios tarnybos bandė transportuoti branduolinę bombą prie neseniai pastatyto tilto į okupuotą Krymą, kad jį susprogdintų“, – pridūrė jis.
Vėliau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „joms kelią drąsiai užkirto iš Maskvos atsiųstos specialiosios pajėgos“, kalbėjo ES komisaras.
Pasak jo, tai buvo dar viena sensacinga melaginga naujiena.
J. Kingas sakė, kad Europos Komisijos tarnybos demaskuodavo šią melagingų pranešimų kampaniją, ir pabrėžė, kad būtina stiprinti tuo užsiimančias tarnybas.
Praėjusią savaitę ES paskelbė apie savo planus kitais metais padidinti Europos Komisijos biudžetą kovai su dezinformacija nuo 1,9 mln. iki 5 mln. eurų.
ES taip pat paleido sistemą, per kurią Bendrijos narės galės perspėti vienos kitas apie dezinformaciją, internetu skleidžiamą bloko priešininkių.
Bendrija paragino „Facebook“ bei kitus socialinius tinklus vykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti skaidrias politines reklamas, uždaryti netikras paskyras, pažymėti vadinamuosius botus ir bendradarbiauti su faktus tikrinančiomis struktūromis.