S. Belanovskis yra vienas iš 2011–2012 m. masinius protestus išprognozavusių žmonių, rašo svoboda.org.
Kaip rašo „Vedomosti“, naujojoje ataskaitoje pabrėžiama, kad dabar, kaip ir tada, Rusijos visuomenėje vyksta rimti ideologiniai pokyčiai.
Tendencija neigiamai žiūrėti į federalinę valdžią, kuri pradėjo formuotis dar prieš devynerius metus ir vėl atsirado 2018 m. po „pertraukos Kryme“, gerokai sustiprėjo siaučiant koronaviruso pandemijai, nors šalies valdžia ir nėra kalta dėl jos atsiradimo, nurodoma tyrime.
Tyrėjų manymu, ypač daug pasako tas faktas, kad valdžios reitingai krinta ir jos šalininkų tarpe, o pagrindiniu negatyvių pasisakymų objektu tapo pats prezidentas Vladimiras Putinas, informuoja svoboda.org.
Esminės pretenzijos Rusijos vadovui reiškiamos dėl nepateisintų į jį dėtų vilčių ir neveikiančio valstybės aparato sukūrimo, rašoma sociologų ataskaitoje.
Tie, kurie mano, kad Rusijoje gali įvykti socialinių sukrėtimų, pavyzdžiui, prasidėti masiniai protestai, kaip pagrindinius argumentus pateikia rusų susierzinimą ir valdžios cinizmą. Tie, kurie mano, jog protestų nebus, tvirtina, kad žmonės bijo represijų.
Ekspertų išvados yra paremtos dviejų internetinių apklausų, kuriose dalyvavo 7817 žmonių, ir 236 išsamių pokalbių telefonu rezultatais.
Visgi „Levada Center“ direktoriaus pavaduotojas Denisas Volkovas tyrimo metodologiją pavadino abejotina, skelbia „Vedomosti“. Jo teigimu, Rusijoje internetinių apklausų negalima laikyti reprezentatyviomis.
Apie išaugusią agresiją valdžios atžvilgiu byloja ir ekonomisto Michailo Dmitrijevo bei psichologės Anastasijos Nikolskajos atlikti kokybiniai sociologiniai tyrimai, praneša „The Insider“.
Nieko panašaus nebuvo pastebėta net 2018 m. priėmus įstatymą, kuriuo buvo padidintas pensinis amžius. Valdžiai keliami lūkesčiai karantino metu smarkiai pasikeitė.
Vis mažiau gyventojų tiki, kad federalinė valdžia yra pajėgi sėkmingai išspręsti su pandemija susijusias problemas, rašoma tyrime.
Ataskaitos autorių nuomone, tai patvirtina mažėjantis federalinės valdžios palaikymas. Remiantis „Levada Center“ duomenimis, prezidento V. Putino veiklą palaikančių respondentų skaičius balandžio–gegužės mėn. nukrito iki 59 proc. Vadovaujantis „Levada Center“ atlikta apklausa, pasitikėjimo V. Putinu reitingas sumažėjo daugiau nei du kartus palyginti su 2017 m. lapkričio mėnesiu – iki 25 proc.