Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pagrindiniu jau 17 metų trunkančio savo valdymo šūkiu yra paskelbęs „stabilumą“, šią dieną nieko ypatinga neplanuoja, jam tai bus eilinė diena, anksčiau sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusijos žiniasklaida nevienareikšmiškai reagavo į revoliucijos šimtmetį. Kremlių remiantis bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja pravda“ savo pirmajame puslapyje klausė: „Didelė šventė ar didelė tragedija?“
Komunistai, kurie tebėra didžiausia opozicinė partija parlamente, Maskvoje organizuoja demonstraciją ir mitingą metinėms pašlovinti. Partija nurodė, kad tarp renginio šūkių bus „Leninas, Stalinas, pergalė!“ ir „Tegyvuoja Lenino idėjos!“.
Tačiau valdžia mitinge, kuris po pietų įvyks prie Karlo Marxo (Karlo Markso) statulos netoli Kremliaus, leido dalyvauti tik 5 tūkst. žmonių, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Kairiojo sparno radikalų grupė „Kita Rusija“, vadovaujama rašytojo Eduardo Limonovo, taip pat planuoja renginį sostinėje.
Sovietiniais laikais revoliucijos metinės būdavo minimos pompastiška valstybine švente su kariniais paradais Maskvos Raudonojoje aikštėje.
2005 metais, valdant V. Putinui, lapkričio 7-oji tapo eiline darbo diena.
Šiemet Raudonojoje aikštėje taip pat vyko paradas, bet juo buvo paminėtos Josifo Stalino karo metais surengto įsimintino parado 76-osios metinės, o ne revoliucijos šimtmetis.
Šimtosios bolševikų revoliucijos metinės yra paskutinė reikšminga data prieš kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus. Beveik neabejojama, kad V. Putinas juose dalyvaus ir juos laimės.
„Ne šventimas“
V. Putinas nedalyvavo atminimo renginiuose, tarp jų – šį savaitgalį jo gimtajame Sankt Peterburge įvykusiame 3D šviesų šou ant Žiemos rūmų fasado.
Bolševikų perversmas prasidėjo 1917 metų spalio 25 dieną, kuri pagal dabartinį Grigaliaus kalendorių yra lapkričio 7-oji, iš kreiserio „Aurora“ paleistu šūviu Žiemos rūmų link.
Vienas iš nedaugelio su šimtmečiu susijusių renginių, kuriuose V. Putinas dalyvavo, buvo naujos bažnyčios Maskvoje atidarymas. Prezidentas jį vadino „labai simbolišku“, mat po bolševikų revoliucijos buvo naikinami religiniai pastatai ir persekiojami tikintieji.
V. Putinas šį mėnesį sakė, kad revoliucija yra „neatsiejama, sudėtinga mūsų istorijos dalis“. Jis akcentavo būtinybę „praeitį vertinti objektyviai ir pagarbiai“.
Metinių minėjimo organizavimą Kremlius yra pavedęs politikų, istorikų ir pareigūnų komitetui.
Organizatorius Konstantinas Mogilevskis praėjusį mėnesį per pristatymą pabrėžė, kad renginiai bus ne 1917-ųjų šventimas, o „ramus pokalbis apie revoliuciją, siekiant ją suprasti“.
Rusijos vadovybė labai nori išvengti „spalvotųjų revoliucijų“ kitose posovietinėse šalyse pasikartojimo, sakė jis.
Naujos istorinės dramos televizijoje buvo tarp pagrindinių naujo istorijos nagrinėjimo forumų.
Vienoje tokių dramų revoliucijos lyderis Levas Trockis vaizduojamas kaip „rokenrolo didvyris“, sako jos kūrėjai. Kitame seriale nagrinėjamas Vokietijos vaidmuo kurstant bolševikų revoliuciją.
Tačiau daug rusų apie šias metines nė nežino, sako komentatoriai.
„Šalis, kažkada savo gyvenimą skaičiuodavusi nuo (1917 metų) spalio, dabar savo šimtmetį pasitinka kurtinama tyla“, – verslo dienraštyje „Vedomosti“ rašė istorikas Ivanas Kurila.
„Paprastam rusui šis šimtmetis praeina nepastebimas“, – pridūrė jis.
Komunistų partijos užsakymu parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad 58 proc. rusų nežinojo apie šias metines.
Lapkričio 7-oji vis dar yra nedarbo diena kaimyninėje Baltarusijoje, kurią sovietiniu stiliumi valdo prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Tačiau kita iki šiol šią dieną šventusi paskutinė valstybė – Kirgizija – šiemet panaikino valstybinę lapkričio 7-osios šventę.