„Dabar Aljansas faktiškai formuoja Europoje bazę, skirtą prireikus išskleisti puolamųjų pajėgų grupę“, – interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A. Kelinas.
Keturi Aljanso batalionai Lenkijoje ir Baltijos šalyse buvo dislokuoti pagal NATO sustiprinto buvimo priešakinėse pozicijose programą (EFP), atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje pagal 2016 metų bloko viršūnių susitikime priimtą sprendimą.
Šiuose keturiuose rotuojamuose batalionuose dislokuota maždaug 4 tūkst. 500 karių iš 15 šalių.
Be to, JAV sausumos pajėgos gegužę Lenkijoje įkūrė savo naująją vadavietę Europoje, koordinuojančią apie 6 000 amerikiečių karių, nuo šių metų pradžios dalyvaujančių NATO ir Pentagono operacijose Aljanso rytiniame sparne.
„Remiantis vadinamuoju „nuolatiniu rotaciniu“ pagrindu, bloko šalių kontingentai dislokuojami ten, kur jų niekada anksčiau nebuvo. Iš viso kalbama apie 10 tūkst. karių ir šimtus karinės technikos ir aviacijos vienetų Baltijos šalyse, Rytų ir Šiaurės Europos valstybėse“, – pareiškė A. Kelinas.
Pasak aukšto rango diplomato, „priešakinis ginkluotės ir karinės technikos bazavimas, nepriklausomai nuo jų panaudojimo tikslų, yra būtent nuolatinis karinis buvimas“.
„Tai prieštarauja įsipareigojimams, įtvirtintiems Rusijos ir NATO santykių pagrindų akte“, – pareiškė diplomatas.
„Vienu metu plečiama Aljanso karinių jūrų (pajėgų) ir karinių oro (pajėgų) veikla šalia mūsų sienų. Didėja operatyvinės ir kovinės parengties renginių pagal antirusiškus scenarijus intensyvumas ir mastai. Modernizuojama esama ir statoma nauja karinė infrastruktūra. Europoje tebekuriama JAV/NATO priešraketinės gynybos sistema“, – pridūrė A. Kelinas.
„Visos priemonės, kurių ėmėsi Aljansas, keičia jėgų balansą Europos žemyne ir veda pavojingų ginklavimosi varžybų link“, – teigė jis.