„Taip, jau sulaukėme tam tikrų atsakymų į mūsų klausimus, kol kas – tik žodžiu. Tačiau pirmiausia norėtume žinoti, kodėl kai kurie mūsų pasiūlymai yra nepriimtini“, – sakė jis žurnalistams Valstybės Dūmoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Maskva neplanuoja pulti Ukrainos, tačiau Kremlius pastaruoju metu prie šios šalies sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių. 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir rėmė Rytų Ukrainoje įsitvirtinusius prorusiškus separatistus.
Maskva pareikalavo garantijų, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO ir kad Jungtinės Valstijos suteiktų įvairių kitų nuolaidų mainais į įtampos sumažinimą.
JAV ir NATO atmetė Rusijos reikalavimus ir ragino V. Putiną atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų. Jos perspėjo, kad Rusijos puolimo atveju būtų imtasi itin griežtų ekonominių sankcijų, taip pat būtų sustiprintos Aljanso pajėgos bloko rytinėse šalyse.
A. Gruško trečiadienį sakė, kad nagrinėjant Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų „negalima prieštarauti dėl kiekvieno punkto iš eilės“.
„Kiekvienas iš tų punktų skirtas sustiprinti saugumą, pašalinti karinę įtampą ir sudaryti galimybes visgi užtikrinti saugumą racionalesniais būdais už grėsmių ir kontrgrėsmių kūrimą, kas šiandien vyksta vadinamajame rytiniame sparne, kur saugumo prasme ramūs regionai dėl NATO plėtros, teritorijų įsisavinimo virsta karinio varžymosi lauku, o to niekam nereikia“, – sakė viceministras ir pridūrė, jog pirmiausia turi galvoje Baltijos ir Juodosios jūrų regionus.
A. Gruško taip pat sakė esą Europos saugumo evoliucijos procesas pasiekė pavojingą ribą ir būtina grįžti prie pasaulinio saugumo kūrimo.
„Šiandien karinės ir politinės padėties Europoje ir pasaulyje evoliucionavimo procesas iš tiesų pasiekė ribą, kai būtina imtis energingiausių pastangų, kad pasaulis atsitrauktų nuo tos pavojingos ribos“, – sakė jis.
Pasak užsienio reikalų viceministro, „mūsų pasiūlymai, suformuluoti Rusijos prezidento, atveria tiesų kelią judėti teisinga kryptimi ne tik siekiant užtikrinti Rusijos nacionalinius interesus, o tai yra mūsų pagrindinis uždavinys“, bet ir siekiant sugrįžti prie „pasaulinio saugumo kūrimo, atsižvelgimo į kitų saugumo interesus“.
Tai, anot A. Gruško, „leis išlaisvinti resursus, reikalingus spręsti taikius uždavinius, įgyvendinti tą darbotvarkę, kuri šiandien jau yra tarptautinės politikos horizonte“.
„Esame tikri, kad taikus mūsų iniciatyvų potencialas bus išnaudotas ir sulauks palaikymo“, – kalbėjo jis.
Kuleba: JAV rašytiniame atsakyme į Maskvos reikalavimus atsižvelgta į Kijevo poziciją
Jungtinių Valstijų rengiamame rašytiniame atsakyme į Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų atsižvelgta į Ukrainos poziciją ir prieštaravimų nekyla, trečiadienį sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Į [Ukrainos poziciją] atsižvelgta, pasiūlymai dėl Ukrainos, kuriuos Jungtinės Valstijos nusiųs Rusijai, mūsų prieštaravimų nekelia“, – internetu vykusioje spaudos konferencijoje sakė D. Kuleba.
Jis pažymėjo, kad Ukraina toliau glaudžiai koordinuoja veiksmus su sąjungininkėmis ir partnerėmis, kalbant ir apie konsoliduotą atsaką į Rusijos agresiją, ir apie JAV bei NATO atsakymų į „Rusijos ultimatumus“ parengimą.
„Puikiai žinome, ką mūsų partnerės pasakys Rusijai; visa tai mums žinoma ir yra su mumis suderinta“, – pabrėžė D. Kuleba.
Jis sakė, kad penktadienį telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, po jo derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Antony Blinkenas pažymėjo, kad Vašingtonas bus pasirengęs rašytinį atsakymą Maskvai pateikti šią savaitę, ir neatmeta, kad vėliau įvyks eilinis kontaktas su rusais aptarimui pratęsti“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
NATO baigia ruošti atsakomuosius rašytinius pasiūlymus Rusijai
NATO artėja prie savo rašytinių pasiūlymų Maskvai užbaigimo ir turėtų juos pateikti dar šią savaitę, trečiadienį pranešė Aljanso diplomatai, Rusijai anksčiau iškėlus virtinę saugumo reikalavimų.
„Daugelis Rusijos reikalavimų yra nepriimtini arba nerealūs, tačiau atsakyme nurodoma keletas problemų, kurias sprendžiant įmanomas bendradarbiavimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Vakarų diplomatas.
„Klausimas, ar tai yra būtent tai, ko nori Rusija“, – pridūrė jis.
Maskva nustebino Vakarus gruodžio mėnesį pateikusi du sutarčių su JAV ir NATO projektus, kurių įgyvendinimas sumažintų Vašingtono įtaką Rytų Europoje.
Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių, sukeldama Vakarų būgštavimų dėl didelio masto invazijos į šią šalį.
Kremlius reikalauja iš NATO garantijų, kad provakarietiškas Kijevas niekada nebus priimtas į karinį aljansą, ir šis atitrauks savo pajėgas iš savo Europos rytinio sparno.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljansas yra pasirengęs įsiklausyti į Rusijos „rūpesčius“, tačiau tvirtina, kad NATO neis į kompromisą dėl savo „pagrindinių principų“, įskaitant aljanso partnerių teisę pačioms pasirinkti savo kelią.
Be to, jis sudarė sąrašą klausimų, kuriuos aljansas nori aptarti su Maskva, įskaitant ginklų kontrolę, nusiginklavimą, karinės veiklos skaidrumą ir rizikos mažinimo mechanizmus.
J. Stoltenbergas antradienį televizijai CNN sakė, kad NATO savo pasiūlymus Kremliui pateiks šią savaitę, „lygiagrečiai“ su atskiru Vašingtono paruoštu atsakymu.
Rusija sako laukianti šių atsakymų raštu, kad galėtų nuspręsti, ar tęsti derybas po to, kai ankstesniuose susitikimuose su JAV ir NATO pareigūnais nepavyko pasiekti proveržio.
Vakarų sąjungininkės tvirtina, kad toliau yra pasiryžusios ieškoti diplomatinių būdų krizei išspręsti, tačiau grasina Maskvai griežtomis sankcijomis, jeigu ji surengtų naują invaziją į Ukrainą.
Tuo metu Kremlius sako neketinantis siųsti savo karių per sieną ir kaltina JAV ir NATO įtampos kurstymu.