Pentagonas nurodė JAV Valstybės departamentui informuoti Turkijos vyriausybę apie savo planą greičiausiai siųsti karo laivą į šiuos ginčytinus vandenis ir pranešė, kad toks veiksmas bus atsakas į Maskvos agresiją Ukrainos atžvilgiu.
Priemonių imamasi Azovo ir Juodąją jūras jungiančiame Kerčės sąsiauryje. Naujiena apie tai, kad JAV svarsto siųsti laivą į Juodąją jūrą, pirmiausia pasirodė CNN.
Apie galimą laivo siuntimą nuspręsta iš karto po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainos vyriausybę imantis „aktyvaus pasiruošimo“ Rusijos puolimui rytinėje Krymo pusiasalio dalyje.
Ministerija pareiškė, kad neseniai kai kuriose Ukrainos dalyse įvesta karo padėtis buvo naudojama kaip priedanga šiam pasirengimui.
JAV į Juodąją jūrą išsiuntus karinio jūrų laivyno karo laivą, smarkiai išaugtų karinės sąveikos tarp Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Ukrainos tikimybė. JAV kariuomenė palaikė Ukrainą nuo pat Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio okupacijos 2014-aisiais.
Prieš karo laivui plaukiant per sąsiaurius, JAV Valstybės departamentas privalo apie tai įspėti Turkijos vyriausybę. Tą numato 1936-aisiais ratifikuota Montrė konvencija, apibrėžianti karo laivų judėjimą Dardanelų ir Bosforo sąsiauriais, per Egėjo ir Marmuro jūras sujungiančiais Viduržemio ir Juodąją jūras.
JAV Valstybės departamento atstovė spaudai CNN sakė, kad „Jungtinės Valstijos vykdo savo veiksmus atsižvelgdamos į Montrė Konvencijoje išdėstytas sąlygas. Tačiau mes nekomentuosime diplomatinio susirašinėjimo su Turkijos vyriausybe pobūdžio“.
Dėl galimo karo laivo siuntimo nuspręsta po Japonijos jūroje vykusių JAV karinių pratybų, kurių metu trečiadienį JAV karinio jūrų laivyno laivas priartėjo prie ginčytinų Japonijos jūros vandenų ir galėjo suerzinti Rusiją.
Buvo tikėtasi, kad ši misija sutrikdys Rusiją. Ją imtasi vykdyti siekiant mesti iššūkį Rusijos pretenzijoms į vandenis toje vietovėje, kuria JAV ir kitos valstybės naudojasi prekių pervežimui.
Virš Ukrainos praskrido JAV lėktuvas su stebėtojais, atskleidė Pentagonas
Neapginkluotas JAV karo lėktuvas su tarptautiniais stebėtojais ketvirtadienį įvykdė specialųjį skrydį virš Ukrainos, demonstruodamas solidarumą su Kijevu po lapkričio pabaigoje įvykusios konfrontacijos su Rusija Azovo jūroje, paskelbė Pentagonas.
Savo pareiškime JAV Gynybos departamentas pareiškė, kad šis „ypatingas“ skrydis buvo surengtas remiantis „Atviro dangaus“ tarptautiniu susitarimu, pagal kurį visos valstybės signatarės turi teisę vykdyti beginklių karinių lėktuvų stebėjimo skrydžius bei įpareigojamos sutikti, kad kitos šalys juos vykdytų.
Šio dokumento tikslas yra skatinti karinės veiklos skaidrumą.
Įprastai dėl tokių skrydžių sutariama iš anksto, tačiau sutartyje numatyti ir „ypatingi“ skrydžiai, jei tokiai nuostatai neprieštarauja signatarės. Šiuo atveju ukrainiečių kariuomenė paprašė tokio skrydžio, o JAV sutiko įvykdyti jį virš neginčijamos Ukrainos teritorijos dalies, pažymėjo Pentagono atstovas Ericas Pahonas.
Pasak jo, tai buvo pirmas toks „ypatingas“ skrydis nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Lapkričio 25-ąją Kerčės sąsiauryje įvyko konfrontacija, per kurią rusų pasieniečiai perėmė tris ukrainiečių karo laivus ir suėmė jų įgulas. Nuo to laiko Vašingtonas demonstruoja palaikymą Kijevui ir smerkia Maskvos veiksmus.
„Šio skrydžio pasirinktu laiku ketinama vėl patvirtinti JAV įsipareigojimus Ukrainai ir kitoms valstybėms partnerėms“, – nurodė Pentagonas.
„Neišprovokuota Rusijos ataka prieš ukrainiečių karo laivus Juodojoje jūroje, netoli Kerčės sąsiaurio yra pavojinga eskalacija, atitinkanti vis labiau provokacinės ir grėsmingos veiklos modelį“, – pridūrė jis.
„Jungtinės Valstijos siekia geresnių santykių su Rusija, bet to neįmanoma pasiekti, kol ji ir toliau vykdo į destabilizavimą nukreiptus neteisėtus veiksmus Ukrainoje ir kitur“, – pabrėžė JAV gynybos departamentas.
Pasak E. Pahono, virš Ukrainos skrido stebėjimo orlaivis OC-135. Juo skrido stebėtojai iš JAV, Kanados, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos ir Ukrainos. Pentagono atstovas pridūrė, kad skrydžio paprašė Ukrainos kariuomenės vadovybė.
Ukraina ragina tarptautinę bendruomenę reaguoti į Rusijos agresiją
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę kuo greičiau sureaguoti į Rusijos agresiją. Tą ministras pareiškė po Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Rusijos pasieniečiai užėmė tris Ukrainos laivus ir sulaikė 24 jų įgulų narius.
Milane vykusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime Pavlo Klimkinas teigė, kad tai jau penktas iš eilės šios organizacijos ministrų susitikimas, kuriame dominuoja destabilizuojamo Rusijos elgesio Europoje tema.
„Tai – didelė grėsmė Europos saugumui“, – kalbėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
„Šiemet Rusija neatsitraukė, o išplėtė savo agresyvius veiksmus“, – pridūrė P. Klimkinas.
Lapkričio 25 dieną jūroje įvykusi konfrontacija buvo pirmasis atviras karinis incidentas tarp Rusijos ir Ukrainos nuo 2014-ųjų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį.
Susitikime P. Klimkinas žadėjo, kad Ukraina kreipsis į Jungtines Tautas (JT), reikalaudama „skubaus atsako į šį agresyvų veiksmą“.
„Deklarcijų neužtenka – reikia imtis veiksmų“, – pabrėžė jis.
Ukrainos URM vadovas, be kita ko, pareikalavo „nedelsiant paleisti ir saugiai grąžinti į Ukrainą“ sulaikytus jūrininkus ir laivus. Ministrui šiuo klausimu antrino ir Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasmerkė „Ukrainos elgesį“ ESBO susitikime ir Vakarų jai teikiamą paramą.
Be to, S. Lavrovas kritikavo „beatodairišką NATO plėtrą, ... JAV priešlėktuvinės gynybos sistemų dislokavimą Europoje bei neteisėtas sankcijas, (įvestas prisidengiant) išgalvotais pretekstais“.