„Prasidėjo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti prie apskritojo stalo Maskvoje sėdintys Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai.
Tuo metu azerbaidžaniečių prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) penktadienį pareiškė, kad Baku suteikia Jerevanui „paskutinę galimybę“ taikiai išspręsti konfliktą dėl Kalnų Karabacho.
„Suteikiame Armėnijai galimybę taikiai išspręsti konfliktą. Tai yra paskutinis jų šansas“, – kreipdamasis į savo tautiečius per televiziją sakė I. Aliyevas.
„Vienintelis būdas išspręsti šį klausimą – mūsų teritorijų išvadavimas“, – kalbėjo jis, Maskvoje prasidėjus diplomatijos vadovų deryboms.
„Nebus jokių derybų, jeigu Armėnijos užsienio reikalų ministras sakys, kad Karabachas priklauso Armėnijai“, – pažymėjo I. Aliyevas.
„Skambėjo tarpininkų ir kai kurių tarptautinių organizacijų vadovų pareiškimai, kad Karabacho konfliktas neturi karinio sprendinio. Aš su šiuo teiginiu nesutikau ir pasirodžiau esąs teisus. Derybos vyko 30 metų, bet šis klausimas nejudėjo iš vietos – mums neatidavė nė centimetro okupuotų žemių. Agresoriaus nesugebėjo priversti palikti mūsų žemes ir vykdyti Junginių Tautų rezoliucijas. Dabar konfliktas sprendžiamas kariniu būdu, o vėliau – politiniu“, – kalbėjo Azerbaidžano vadovas.
„Suteikiame [Armėnijai] galimybę taikiai pasitraukti iš mūsų teritorijų. Vis tiek susigrąžinsime šias teritorijas ir atkursime savo teritorinį vientisumą. Nenorime lieti krauko, bet norime savo teritorijų, ir jiems nereikėtų praleisti šios galimybės“, – perspėjo I. Aliyevas ir pridūrė, kad ministrų susitikimas Maskvoje „suteiks aiškumo dėl daugelio klausimų“.
Kalnų Karabachas, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai, atsiskyrė nuo Azerbaidžano per praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje kilusį karą, nusinešusį apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Ši teritorija ir septyni kiti Azerbaidžano rajonai nuo to laiko yra kontroliuojami Jerevano remiamų separatistų pajėgų.
Tuo metu tarptautinė bendrija šį kalnuotą anklavą, turintį apie 140 tūkst. gyventojų, tebepripažįsta Azerbaidžano dalimi.