Atsikirsdamas į kaltinimus, jog Maskva siekia neleisti Kijevui žengti istorinio žingsnio Europos Sąjungos (ES) link ir ištrūkti iš savo rytinės kaimynės orbitos, Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, jog tai ES daranti spaudimą Rytų partnerystės šalims.
"Kažkodėl mus dar ankstyvoje (Rytų partnerystės programos) stadijoje ėmė kaltinti tuo, kad kaišiojame pagalius į ratus tam naudingam procesui ir kad spaudžiame šalis, įtrauktas į Rytų partnerystę, kad neleistume joms pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos zonos sutarties su Europos Sąjunga", - antradienį sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje po susitikimo su kolega iš Baltarusijos Vladimiru Makėjumi.
"Tai labai nedora argumentacija, nors praktiškai kasdien skamba iš vienų ar kitų Europos pareigūnų lūpų", - tęsė S.Lavrovas.
Anot jo, Maskvos pozicija esanti ta, jog teisė pasirašinėti atitinkamus dokumentus su ES ar jų nepasirašinėti yra suverenus bet kokios Rytų partnerystės valstybės pasirinkimas.
"Vienintelis dalykas, kurį sakome, (yra tas): kadangi su dauguma ... (Rytų partnerystės) valstybių turime kažkokius susitarimus ekonominėje srityje, mes tiesiog draugiškai ... perspėjame dėl to, kad pasirinkimas pasikeitimo, ekonominių ryšių su Europos Sąjunga liberalizavimo naudai turės kažkokių pasekmių mūsų prekybai, nes mes norime apsaugoti savo rinką, savo pramonę, savo žemės ūkį pagal tas gaires, pagal kurias suderinome savo įstojimą į PPO (Pasaulinę prekybos organizaciją)", - sakė jis.
Vis dėlto kad Maskva yra rimtai nusiteikusi įsikišti į Kijevo kelią 28 šalių Bendrijos link ypač tapo aišku po paslaptingo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus lapkričio 9 dienos vizito į Rusiją, kurio metu jis susitiko su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.
Apie ką konkrečiai per šias slaptas derybas buvo kalbėta, kur jos vyko ir kiek jos truko, taip ir nepaaiškėjo, bet jos parodė, kad du dešimtmečiai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Maskva vis dar turi svertų daryti įtaką Ukrainai.
Tačiau S.Lavrovas, užuot užsiminęs apie šį Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimą, atšovė, jog tai ES daro spaudimą Rytų partnerystės programos šalimis, siekdama priversti jas glaudžiau bendradarbiauti su ES.
"Jei jau lyginti mūsų, mano nuomone, garbingą ir draugišką poziciją su tuo, ką daro kai kurie Europos Sąjungos atstovai, tai turbūt iš tos pusės kaip tik daromas gana įžūlus spaudimas", - pažymėjo ministras.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, kad Briuselis "daro pareiškimus, maždaug tokius: jūs privalot rinktis - arba atgal į tamsią praeitį, arba su mumis į šviesą ateitį".
"Niekas niekada iš Europos Sąjungos neištarė tos frazės, su kuria mes pradedame dėstyti savo poziciją dėl Rytų partnerystės: "tai suverenus kiekvienos konkrečios valstybės pasirinkimas". Nė vienas Europos pareigūnas tokios frazės neištarė. Jie sako: "Turite pasirinkti, bet - pasirinkti Europos Sąjungos naudai", - kalbėjo S.Lavrovas.
Ukraina ir ES per Vilniuje įvyksiantį Bendrijos viršūnių susitikimą turėtų pasirašyti platų politinį ir prekybinį susitarimą, kuris būtų pirmasis žingsnis siekiant narystės bloke, tačiau tik su sąlyga, kad Kijevas įvykdys ES reikalavimus, tarp jų - ir dėl teisingos teismų sistemos.
Asociacijos sutarties su ES pasirašymas būtų skausmingas smūgis V.Putino viltims atgaivinti ryšius tarp buvusių sovietinių respublikų, ypač - per Muitų sąjungą, kurioje jau dalyvauja Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija, bet - ne Ukraina.
Maskva jau užsiminė apie galimas atsakomąsias ekonomines priemones uždrausdama populiaraus ukrainietiško šokolado "Roshen", kurio prekės ženklas priklauso įtakingam verslininkui ir buvusiam ministrui, importą.
Pinigų stokojanti Ukraina, per kurią eina svarbus tranzitinis rusiškų gamtinių dujų kelias į Europą, taip pat gali sulaukti naujų konfliktų su Rusijos dujų gigante "Gazprom".
"Gazprom" jau buvo du kartus sutrikdęs tiekimą Ukrainai - 2006 metų sausį ir 2009 metų sausį. Tie žingsniai taip pat sukėlė grėsmę energijos išteklių tiekimui kai kurioms valstybėms centrinėje ir Vakarų Europoje, per patį žiemos šildymo sezono įkarštį.
Ukrainos parlamentas antradienį vėl nesiėmė svarstyti įstatymų projektų, kurių priėmimas atvertų kelią įkalintai buvusiai šalies premjerei Julijai Tymošenko išvykti gydytis į užsienį, pranešė Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas.
Jis informavo, kad Rada ketvirtadienį apsvarstys keturis skirtingų parlamento frakcijų parengtus įstatymų projektus, numatančius galimybę kaliniams išvykti gydytis į užsienį. Anksčiau buvo numatyta juos svarstyti antradienį.
Priėmus šiuos įstatymo projektus būtų pašalinta pagrindinė kliūtis Kijevui per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio 28-29 dienomis pasirašyti asociacijos susitarimą.
ES lyderiai J.Tymošenko paleidimą įvardija kaip vieną svarbiausių sąlygų Kijevui, kad būtų pasirašytas minėtas susitarimas.
V.Rybakas pranešė, kad vadinamuosius eurointegracinius įstatymų projektus – dėl prokuratūros, liaudies deputatų rinkimų ir kalinių gydymosi užsienyje – Rada imsis svarstyti ketvirtadienį ryte.
„(Frakcijų vadovų) taikinamojoje taryboje mes sutarėme, kad ketvirtadienį ryte plenarinį posėdį pradėsime eurointegracinių įstatymų svarstymu“, – sakė Rados pirmininkas.
Opozicijos lyderis ir J.Tymošenko šalininkas Arsenijus Jaceniukas savo ruožtu pranešė, kad opozicija pasirengusi pritarti įstatymo projektui dėl nuteistųjų gydymosi užsienyje, kuris atitinka prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos reikalavimus.
„Mes pasirengę balsuoti už projektą, kuris atitinka Regionų partijos koncepciją“, – sakė partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) frakcijos parlamente vadovas.
Pasak jo, opozicijos darbo grupės narių parengta įstatymo projekto versija „visiškai atitinka tą koncepciją, kurią pristatė Regionų partija“.
ES šalių vyriausybės ragina, kad J.Tymošenko, kuri yra griežta prezidento Viktoro Janukovyčiaus oponentė, pagal kompromisinį susitarimą būtų išleista į Vokietiją gydytis dėl lėtinių nugaros skausmų.
V.Janukovyčius, kurio šalininkai baiminasi, kad potencialus J.Tymošenko grįžimas į politiką gali sutrukdyti prezidentui būti perrinktam 2015 metais, iki šiol atsisakydavo suteikti malonę kalinamai ekspremjerei.
Tačiau šalies vadovas sakė, kad pasirašytų bet kokį parlamento įstatymą, leidžiantį jai išvykti į Vokietiją gydytis dėl nugaros problemų.
J.Tymošenko 2011 metais buvo pasiųsta už grotų septyneriems metams už įgaliojimų viršijamą.
Vakarų šalių vyriausybės ekspremjerės bylą laiko politine.
ES tebėra įsipareigojusi asociacijos sutartį su Ukraina pasirašyti Vilniuje
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovės Catherine Ashton atstovė Maja Kocijančič antradienį pakartojo, jog Briuselis tebėra įsipareigojęs Vilniuje pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina, ir atmetė bet kokias spėliones apie pasirašymo atidėjimą vėlesniam laikui.
"ES yra įsipareigojusi Vilniaus viršūnių susitikime pasirašyti Asociacijos sutartį, kuri apima ... visapusiškos laisvosios prekybos su Ukraina erdvę, jei bus įvykdyti (reikalavimai dėl) gairių. Tai tikslas, kurį turime, ir bet kokios spėlionės apie pasirašymą vėlesniu laiku yra visiškai be pagrindo", - sakė atstovė.
"Vilniaus impulsas yra dabar ir mes raginame Ukrainą pasinaudoti šia istorine galimybe", - pridūrė ji.
Kai kurios ukrainiečių žiniasklaidos priemonės, paminėdamos M.Kocijančič, anksčiau pranešė, kad ES svarsto galimybę Asociacijos sutartį su Ukraina pasirašyti po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje, kuris vyks lapkričio 28-29 dienomis.