Praėjusių metų gegužės mėnesį Šeremetjevo oro uoste sudegusio oro lainerio „Sukhoi Superjet 100“ (SSJ100) pilotas D. Jevdokimovas lenta.ru duoto interviu metu pirmą kartą papasakojo, kodėl įvyko tragedija, informuoja rbc.ru.
„[Lėktuvo] neatitikimas tinkamumo skraidyti normoms. Jeigu orlaivio gamintojas būtų laiku pašalinęs techninius trūkumus, tokio pobūdžio aviacijos incidentai nesikartotų“, – pareiškė pilotas.
Jo teigimu, jei aviakonstruktoriai nebūtų padarę klaidų, skrydžių saugumas būtų „priimtino lygio, o rizika sumažėtų iki minimumo“.
Kaip sakė D. Jevdokimovas, Šeremetjevo oro uoste sudegusiam SSJ100 būdingi įrangos sutrikimai jau anksčiau buvo pastebėti šio modelio lėktuvuose. Pavyzdžiui, problemų kilo demonstracinio skrydžio metu Paryžiaus aviacijos parodoje prieš 12-a metų, taip pat keletą kartų 2018 m. – atliekant bandomąjį skrydį Žukovskyje bei leidžiantis Jakutske.
„Visais pirmiau išvardytais atvejais važiuoklė pažeidė degalų bako sienelę, atsirado nuotėkis. Tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti aukų“, – aiškino pilotas.
D. Jevdokimovas išreiškė užuojautą artimųjų per aviakatastrofą Šeremetjevo oro uoste netekusiems žmonėms bei žuvusiesiems.
„Nuoširdžiai apgailestauju ir prašau atleidimo, kad tapau šių įvykių dalyviu“, – sakė pilotas. D. Jevdokimovo teigimu, incidento metu jis padarė viską, ką galėjo.
„Aš nenusileisiu ir, kad ir kokią kainą teks sumokėti, kad ir koks pavojus kils mano šeimos narių likimui, toliau sieksiu, jog būtų nustatytos tikrosios tragiškų pasekmių priežastys“, – užbaigė jis.
Delfi primena, kad per gaisrą lėktuve SSJ-100 žuvo 41 žmogus. Orlaivis praėjusių metų gegužės 5 d. vakare buvo išskridęs iš Maskvos į Murmanską, bet neužilgo sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu.
Socialiniuose tinkluose netruko išplisti dramatiškas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip oro bendrovės „Aeroflot“ lėktuvas „Suchoj Superjet 100“ nutupia Šeremetjevo tarptautiniame oro uoste ir dideliu greičiu lekia taku, liepsnoms veržiantis iš fiuzeliažo.
Keleiviai čiuožė priekyje išsiskleidusiu avariniu trapu ir bėgo nuo liepsnojančio lėktuvo, virš kurio kilo juodų dūmų debesys.
Praėjus kelioms dienoms po katastrofos „Kommersant“ pranešė, kad pagrindine Maskvos Šeremetjevo oro uoste įvykusios „Aeroflot“ lėktuvo avarijos, per kurią žuvo dalis keleivių, versija laikoma pilotų klaida. Kaltė taip pat krenta ir ant antžeminio aptarnavimo tarnybų darbuotojų, kurie galėjo greičiau sureaguoti į įvykį.
„Aeroflot“ orlaivio katastrofos tyrimui artimi šaltiniai tvirtino, kad ekipažas padarė keletą klaidų.
Pavyzdžiui, lėktuvui leidžiantis, nusileidimo greitis buvo pernelyg didelis, todėl sąlytis su pakilimo ir nusileidimo taku buvo pernelyg grubus. Dar viena klaida esą tapo pilotų negebėjimas stabilizuoti orlaivio jam leidžiantis. Užuot tą padarę, jie visą laiką stengėsi nukreipti lėktuvo nosį į žemę, dėl ko atsirado naujų problemų.
Dėl trankymosi į pakilimo ir nusileidimo taką daugelis užpakalinėje lėktuvo dalyje buvusių keleivių buvo sužeisti, todėl galimybės savarankiškai evakuotis iš užsiliepsnojusio lėktuvo jie beveik neturėjo, teigia leidinys.
Gaisras tapo itin stiprus dar ir todėl, jog dėl žaibo smūgio, kurį patyrė orlaivis, jam teko leistis su visu neišnaudotu kuro, kurio turėjo pakakti iki Murmansko, kiekiu. Maksimalus svoris besileidžiant sudarė papildomų sunkumų.
Kaip pažymi „Kommersant“, kyla klausimų ir dėl Šeremetjevo oro uosto antžeminio aptarnavimo tarnybų darbo: priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įvykio vietoje atsirado gerokai vėliau, nei prasidėjo gaisras ir keleivių evakuacija iš orlaivio. Galimas to paaiškinimas – pavojaus komanda buvo perduota per vėlai.