Parlamentas trečiadienį pradeda prezidento rinkimus, ir nors laukia iš viso trys turai per dvi savaites, jau šiandien gali paaiškėti, ar vyriausybė surinks reikalingą daugumą. Jei ne – tektų rengti išankstinius rinkimus, o juos tikriausiai laimėtų radikali kairioji partija, pasisakanti prieš taupymą.
Prezidento postas Graikijoje simbolinis, o jo rinkimai dažniausiai praeina nuobodžiai, bet dabar jau kelias savaites šalį apėmusi nauja politinė karštligė, o finansų rinkose jai vėl sunkiau skolintis. Visus kamuoja nežinomybė, ar neteks jau vasarį – daugiau kaip metais anksčiau negu planuota – rengti neeilinių parlamento rinkimų, kurie nuverstų už taupymą pasisakančią vyriausybę.
Premjeras Antonis Samaras turi vos 155 parlamentarus, o kad jo pasiūlytas kandidatas taptų prezidentu, reikia dar 25 nepriklausomų parlamentarų paramos, bet kol kas turi tik dešimt rėmėjų.
Trečiadienį – pirmasis iš trijų turų, ir visi karštligiškai laukia ženklų, kur pakryps procesas. Tačiau gali būti, kad iki paskutinės minutės nepaaiškės, kaip balsuos keli mažesnių partijų atstovai.
„Dabar atėjo akimirka, kai parlamentarai turi jausti atsakomybę. Jie turi pamąstyti, kas jau pasiekta, pasverti pasirinkimo padarinius ir tada apsispręsti. Opozicija nori rinkimų, bet visuomenė rinkimų nenori, jų nenori nei vidaus, nei užsienio rinkos“, – sako A. Samaras.
Jei iki gruodžio 29-osios išrinkti prezidento nepavyks, būtų rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuose, kaip rodo apklausos, laimėtų radikali kairioji partija „Syriza“, griežtai besipriešinanti taupymui ir mainais į paskolas Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo primestoms sąlygoms.
„Vykdomi mėginimai terorizuoti, kurti melagystes, vėl bauginti Graikijos žmones ir parlamento deputatus, kad Graikijos visuomenė būtų dar giliau paskandinta skurde ir taupymo programose“, – sako partijos „Syriza“ pirmininkas Alexis Tsipras.
Kitiems metams Graikijai pagaliau prognozuojamas mažytis ekonomikos atsigavimas ir A. Samaro vyriausybė skuba įvykdyti skolintojų sąlygas bei grąžinti paskolintus milijardus.
Rinkimai galėtų paskatinti abejones, ar ji laikysis įsipareigojimų, nors analitikai sako, kad net ir „Syriza“ būtų priversta juos vykdyti.
Europos Komisijos pirmininkas praėjusią savaitę pareiškė norįs tikėti, kad prezidento rinkimai neatneš blogo rezultato, o Atėnus aplankęs už ekonomiką atsakingas Komisijos narys Pierre`as Moscovici paragino tęsti reformas, pagyrė dabartinę vyriausybę ir užsiminė, kad jei iki vasario pagaliau pavyks užbaigti dabartinę drakonišką paskolos priemonių programą, tolesnė Briuselio priežiūra bus kur kas mažiau griežta.