„Žinių radijo“ laidoje kalbintas Ukrainoje besilankantis Mykolo Romerio universiteto politologas A. Medalinskas pasakojo, kad paskutiniu metu situacija Ukrainoje įtempta, žmonių gyvenimas, anot jo, labai priklauso nuo to, yra elektra, ar ne. Būtent tai esą nustato jų dienos ritmą.
Dažnai nėra elektros
„Įtempta situacija. Įtemptos situacijos ryškiausias dalykas yra būtent elektra. Tai yra ta tema, kuria žmonės kalba visur ir visada. Ieško variantų, kur gali būti taškai, kur, galbūt, kažkas pasistatęs generatorius, kur galima būti tikru, kad neišjungs elektros, neišjungs interneto. O išjungus elektrą, tada dažnai išjungiamas ir vanduo, ir daug kitų dalykų.
Jeigu mes kalbame apie situaciją, kuri buvo prieš porą savaičių, tai ji buvo labai įtempta, nes dienos metu, per parą elektros energija būdavo šešias arba devynias valandas iš viso, tam tikrais tarpais – po tris valandas. Tas laikas gali būti bet kada – paryčiai, dieną, vakare, kad žmonės savo gyvenimą netgi jau reguliuodavo pagal tai, kada namuose yra elektra. Ir lygiai taip pat, jei elektra atsiranda, – visi darbai tolesni: reikia įjungti power banką, reikia pažiūrėti šaldytuvą, be jokios abejonės, jame negali būti jokie šaldyti produktai, nes viskas tirpsta, nieko nelieka. Reiškia, kad visiškai keičiasi įpročiai <...>.
Jeigu atjungiamas vanduo, kai nėra elektros, tada eini po dušu. Buvo labai baisus karštis, buvo iki 40 laipsnių ir dar daugiau temperatūros, o saulėje buvo netgi iki 50 laipsnių“, – vardijo A. Medalinskas.
Stokoja žmonių fronte
Įtempta situacija, pasak jo, ir fronte. Vakarai, A. Medalinsko teigimu, į tai žiūri apatiškai, kad rusai okupuoja vis naujas teritorijas.
„Ir, aišku, mobilizacija. Vis dėlto, labai svarbi data buvo liepos 16 diena, kada visi turėjo užbaigti užsiregistravimą savo duomenų. Ukrainos valdžia paskelbė, kad ten netoli 5 mln. užsiregistravo. Bet, kita vertus, lygiai taip pat suvokiama, kad lygiai taip pat yra daug neužsiregistravusių, ir tada eina klausimai apie tai, kas toliau – baudos? <...> Kalbama, kad gal rugsėjo mėnesį ar kada tas karinis potencialas turėtų priartėti prie to bent jau minimaliai norimo“, – tęsė pašnekovas.
Jis pasakojo, kad karių trūkumas fronte Ukrainai yra esminė problema, kuri lemia vis naujus rusų gyvenviečių Donbase užgrobimus.
Trūksta Ukrainai ir ginkluotės.
„Taip, ginkluotės, kuri ateina, ir toliau trūksta, – tikino A. Medalinskas. – Pavyzdžiui, pripažįstama, kad trūksta artilerijos sviedinių. Mes matome, ką Čekijos vyriausybė skelbia, kokie yra nepatikimi Vakarų partneriai, iš 18 valstybių 3 net nesugebėjo savo įnašo padaryti. Ir artilerijos sviedinių pateikimas tolsta, jau kalbama apie metų galą, o ne šią vasarą.“
Tamsusis arkliukas Harris
Ukrainoje, pasak pašnekovo, daugėja manančių ir tai sakančių, kad JAV ir prezidentas Joe Bidenas priešakyje davė ukrainiečiams ginklų tiek, kad jie galėtų atsilaikyti, bet ne tiek, kad Vladimirą Putiną sumuštų ir tuomet V. Putino režimui kiltų problemų. Esą nevengiama ir kitos kritikos JAV.
J. Bideno viceprezidentė Kamala Harris, kuri, tikėtina, prezidento rinkimuose prieš Donaldą Trumpą kovos vietoje J. Bideno, yra iš tos pačios stovyklos, pastebėjo A. Medalinskas.
„Bet, kita vertus, K. Harris yra tamsus arkliukas visomis galimomis prasmėmis. Ji mažiau už J. Bideną. Kai, pavyzdžiui, jis buvo viceprezidentas prie B. Obamos, ji turėjo galimybę reikštis užsienio politikoje.
J. Bidenas ją deleguodavo į kokią nors konferenciją, pavyzdžiui, Šveicarijos birželio viduryje, kai J. Bidenas pasakė, kad jam svarbiau susitikti su finansiniais rinkimų kampanijos donorais, negu sudalyvauti renginyje. Ir tai iššaukė prezidento V. Zelenskio nepasitenkinimą. K. Harris taip pat dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje keletą metų iš eilės, šiais metais taip pat, ir ten sakė kalbą. Kalba būdavo suderinta su J. Bideno administracija ir ten būdavo sunku matyti kokį nors jos išskirtinumą, originalumą. Šia prasme mes kalbame, kad K. Harris pasirodys tuose J. Bideno politikos rėmuose.
Aišku, jeigu ji taptų prezidente, visiškai galimas dalykas, kad kai kurių J. Bideno ar J. Bideno administracijos klaidų ji nekartotų, kai kurių ir žmonių neimtų į savo administraciją, kurie darė klaidas“, – dėstė politologas.
Nusiteikimas, kad prezidentu taps Trumpas
Bendrai K. Harris atsiradimas JAV prezidento rinkimų kampanijoje Ukrainai, jo matymu, buvo pakankamai netikėtas.
„Ukraina, tiek politinis elitas, tiek ekspertai, jau buvo labai pradėję smarkiai analizuoti Donaldą Trumpą“, – pažymėjo A. Medalinskas ir priminė, kad Kyjivas turėjo pokalbį su D. Trumpu bandydamas suprasti situaciją, o V. Zelenskis dalijo atitinkamus komentarus žiniasklaidai apie tai, jeigu tektų dirbti su JAV prezidentu tapusiu D. Trumpu.
Koks jo „taikos planas“ Ukrainai, anot A. Medalinsko, niekas taip ir nesužinojo.
„Bet buvo zonduojamasi. Zonduojamasi ne tik per patį kandidatą į prezidentus D. Trumpą, kurį, beje, prezidentas V. Zelenskis, dar nežinodamas, kad K. Harris dalyvauja, pavadino prezidentu. Suprantama, kad tai yra duoklė suvokimui, kad D. Trumpas buvo prezidentas, galima jį vadinti prezidentu, bet suprantu, kad demokratams tai skambėjo labai netikėtai“, – pažymėjo pašnekovas.
Ukrainiečiai vertina, kad santykiai su JAV būtų aiškesni, o JAV laikysena – labiau nuspėjama, jeigu prezidente taptų K. Harris.
Skirtingas JAV ir Ukrainos požiūris į Kinijos svarbą
A. Medalinskas, kalbėdamas apie tarptautinius Ukrainos santykius, išskyrė ir Kinijos vaidmenį. Kinijoje šiuo metu lankosi Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Ukrainos prezidentas, pasak politologo, suvokia, kad Kinija gali prisidėti prie taikos.
„Amerikiečiai, J. Bideno administracija sunkiai pripažindavo Kinijos svarbą, kurią kėlė Ukraina, artėjant taikos konferencijai Šveicarijoje birželio viduryje. Neprieštaravo, bet nebuvo labai entuziastingi. Kinijos lyderis neatvažiavo, nors prieš tai lankėsi trijose Europos šalių sostinėse ir galėjo, galbūt, pasirodyti čia ar bent jau galėjo pasiųsti savo delegaciją. Kinija nepasirodė.
Tada, galbūt, kai kas tikėjosi, <...> kad V. Zelenskis užpyks ir kažką pasakys ant Kinijos. Bet ką pasakė prezidentas V. Zelenskis šitos konferencijos dieną? Kad jis labai gerbia ir labai norėtų, kad Kinija dalyvautų. Nes Kinija – galinga jėga, įskaitant ir tai, kad ekonominė jėga, ir svarbus žaidėjas tarptautinėje politikoje.
Paskui, jau praėjus kelioms savaitėms po taikos konferencijos, kai prasidėjo įvairios iniciatyvos – V. Orbano, R. T. Erdogano – visi nori rodyti iniciatyvas, kad prisirašytų sau nuopelną, kad prisidėjo prie tokio baisaus karo užbaigimo, – V. Zelenskis pasakė, kad yra trys svorio taškai, kurie svarbūs šitame svorio klausime, kad į Ukrainą ateitų taika <...>. Tai yra Europos Sąjunga, tai yra Amerika ir tai yra Kinija“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Viso „Žinių radijo“ pokalbio su juo klausykitės čia: