„Bundestagas pritarė sunkiosios ginkluotės tiekimui Zelenskio režimui. Matyt, Vokietijos įstatymų leidėjams neduoda ramybės jų pirmtakų, posėdžiavusių kitaip vadintame Vokietijos parlamente praėjusiame amžiuje, laurai. Tokie sprendimai liūdnai baigiasi“, – parašė D. Medvedevas.
Kaip jau buvo pranešta, Vokietijos Bundestagas ketvirtadienį priėmė dokumentą, kuriame šalies vyriausybė raginama plėsti ir spartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. Už jį balsavo 586 parlamentarai, prieš – 100, o dar septyni susilaikė.
Deputatai paragino federalinę vyriausybę „tęsti ir, kur įmanoma, spartinti būtinos įrangos pristatymą į Ukrainą, o kartu plėsti sunkiosios ginkluotės ir sudėtingų sistemų tiekimą“.
Prieš karinę pagalbą Ukrainai balsavo tik kraštutiniai dešinieji ir kraštutiniai kairieji.
Reaguodama į kritiką dėl Vokietijos paramos Ukrainai, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį Bundestagui pateikė išsamią informaciją apie iki šiol Kyjivui perduotus ginklus. Ji trečiadienį per posėdį perskaitė sąrašą ginkluotės, kuri pasiekė Ukrainą iš Vokietijos.
Ginklų tiekimas, įskaitant sunkiąją ginkluotę, yra „teisingas žingsnis, sakė A. Baerbock. Priešingu atveju turėtume pasakyti Ukrainai: „Kovokite vieni.“
Anot ministrės, Vokietija Ukrainai jau pristatė: tūkstančius prieštankinių ginklų, „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, zenitinių raketų „Strela“, milijonus šaudmenų, kulkosvaidžių, prieštankinių kryptinių minų, šešiaženklį skaičių rankinių granatų ir sprogstamųjų užtaisų.
Be to, Vyriausybė pasirūpino, kad ginkluotę tiektų ginklų pramonė, nes jos pačios atsargos buvo išsemtos. Čia buvo tiekiamos prieštankinės minos ir pirmiausiai artilerijos šaudmenys.
A. Baerbock atmetė kaltinimą, kad Vokietija, tiekdama ginklus, gali tapti karo šalimi. „Tai nėra įsitraukimas į karą, mes remiame Ukrainos teisę gintis“, – pabrėžė ji. Ši teisė įtvirtinta JT chartijoje.
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino, kad Maskva „žaibiškai“ atsakys į bet kokį „kišimąsi“ į įvykius Ukrainoje.