Administracijos aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „JAV tebeturi abejonių dėl demokratinės erdvės trūkumo ir žmogaus teisių padėties“ šiose trijose šalyse.
„Todėl Kuba, Nikaragva ir Venesuela nebus kviečiamos dalyvauti šiame viršūnių susitikime“, – pridūrė jis.
Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras anksčiau pirmadienį paskelbė, kad neketina vykti į pastarąjį susitikimą, nes Vašingtonas nekviečia šalių, kurias laiko nedemokratiškomis, lyderių.
„Nevyksiu į šį viršūnių susitikimą, nes nekviečiamos visos Amerikos šalys, ir aš manau, kad svarbu pakeisti ištisus dešimtmečius mums primetinėtą politiką: atskirtį“, – per savo eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Meksikos lyderis.
A. M. Lopezas Obradoras sakė, kad vietoj jo Meksikai atstovaus užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas.
Praėjusį mėnesį kairuolis pagrasino nedalyvausiąs viršūnių susitikime, jei į jį nebus pakviestos visos šalys.
Praėjusią savaitę Baltieji rūmai sakė, jog J. Bidenas laukia A. M. Lopezo Obradoro Los Andžele.
J. Bidenas kiek anksčiau išsakė ketinimų nekviesti į šį renginį Kubos, Venesuelos ir Nikaragvos atstovų, nes Vašingtonas šias šalis kaltina esant nedemokratiškomis ir engiant savo žmones.
Nicolas Maduro, kurio perrinkimą 2018 metais plačiai kritikavo tarptautiniai stebėtojai, Vašingtonas laiko neteisėtu Venesuelos vadovu, o opozicijos lyderį Juaną Guaido pripažįsta laikinuoju krizės apimtos šalies prezidentu.
Nikaragvos prezidento Danielio Ortegos, kuris taip pat kaltinamas autoritarizmo stiprinimu, dalyvavimui artėjančiame susitikime Vašingtonas taip pat sako griežtą „ne“.
Praėjusio mėnesio pabaigoje paklaustas, ar susitikime dalyvaus Kubos vyriausybės atstovai, jo koordinatorius Kevinas O'Reilly pateikė ne tokį aiškų atsakymą, sakydamas, kad už tai atsakingi Baltieji rūmai.
Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis paskelbė, kad nedalyvautų renginyje, net jei būtų pakviestas.
Be to, konservatyvių pažiūrų Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattei gegužę Vašingtonui paskelbus sankcijas jo generalinei prokurorei sakė, kad atsisako vykti į susitikimą Los Andžele.
Abejonių dėl savo dalyvavimo taip pat reiškė Argentinos, Bolivijos, Hondūro ir 14 Karibų jūros regiono valstybių bloko lyderiai, o Čilė prisijungė prie raginimų dėl kuo platesnio atstovavimo.
Prezidentas J. Bidenas nori, kad birželio 6–10 dienomis vyksiančiame Amerikų aukščiausiojo lygio susitikime būtų pademonstruota demokratija Lotynų Amerikoje ir sustiprintas bendradarbiavimas migracijos srityje – tai yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų politinių prioritetų.