Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad tarp kandidatų į prezidentus užtikrintai pirmauja valdančiosios partijos iškelta Meksiko merė Claudia Sheinbaum, rašo „Associated Press“.

Didėjant C. Sheinbaum pranašumui prieš pagrindinę jos varžovę Xochitl Galvez, darosi ypač tikėtina, kad Meksika išsirinks pirmąją prezidentę moterį, be to, iš Lietuvos emigravusios žydų šeimos palikuonę.

Tiesa, kampanijos metu apie žydišką C. Sheinbaum kilmę buvo beveik neužsimenama. Vis dėlto ši 61-ų metų kandidatė visada noriai pasakoja savo šeimos istoriją.

Kaip teigiama jpost.com publikacijoje, C. Sheinbaum seneliai buvo žydai: 3-iajame praeito amžiaus dešimtmetyje iš Lietuvos išvykę aškenaziai ir po 1940 metų, iškilus Holokausto grėsmei, Bulgariją palikę sefardai. C. Sheinbaum yra minėjusi, kad senelių namuose buvo paisoma žydų tradicijų, švenčiamos šventės, tačiau tėvai, politiniai aktyvistai, laikėsi pasaulietinių pažiūrų.

Nuo protestų iki politikos

Pilietiškumo jausmą C. Sheinbaum pajuto išties anksti: būdama vos 15-os ji prisijungė prie savanorių, padedančių motinoms ieškoti dingusių vaikų – smurtaujančiomis gaujomis garsėjančioje šalyje tai buvo ypač aktualu, rašo „Reuters“.

Maždaug tuo metu C. Sheinbaum susipažino su garsia žmogaus teisių gynėja, kairiųjų pažiūrų politike Rosario Ibarra, vėliau, 1982 metais, tapusia pirmąja moterimi, kandidatavusia į Meksikos prezidento postą. Pasak C. Sheinbaum, būtent R. Ibarros siekius perėmė valdančioji kairioji partija „Morena“, kuriai ji atstovauja.

9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje C. Sheinbaum tapo aktyvia studentų judėjimų dalyve, prisijungė prie protestų prieš valstybės kišimąsi į švietimo politiką.

1995 m. C. Sheinbaum įgijo energetikos inžinerijos daktaro laipsnį. Rengdama disertaciją ji studijavo ne tik Meksikos nacionaliniame autonominiame universitete, bet ir Kalifornijos universitete Berklyje, todėl turėjo progą puikiausiai įvaldyti anglų kalbą.

Politinės C. Sheinbaum karjeros pradžia reikėtų laikyti 2000 metus. Būtent tada naujai išrinktas Meksiko meras paskyrė ją aplinkosaugos skyriaus vadove, turėjusia nemažai nuveikti sprendžiant didmiesčio taršos ir transporto problemas.

2015 metais C. Sheinbaum buvo išrinkta vadovauti didžiausiam Meksiko rajonui. Tiesa, eidama tas pareigas ji sulaukė kritikos dėl negebėjimo tvarkytis, ypač po 2017 metais įvykusio žemės drebėjimo, per kurį, sugriuvus pradinei mokyklai, žuvo 19 vaikų.

Vis dėlto nesėkmės neužgesino C. Sheinbaum ryžto eiti pirmyn ir nesutrukdė jai 2018 metais iškovoti pergalę rinkimuose į Meksiko mero postą ir tapti pirmąja šias pareigas einančia moterimi.

Dabar C. Sheinbaum yra neabejotina favoritė sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose, po kurių paaiškės, kas perims Meksikos vadovo pareigas iš šalyje populiaraus politiko Andreso Manuelio Lopezo Obradoro. Jeigu prognozės pasitvirtins, C. Sheinbaum įeis į Meksikos istoriją kaip pirmoji prezidentė moteris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)